PO NEVA PAGROBTOS MERGINOS ISTORIJOS: KODĖL POLICIJA NEŽINOJO JOS BUVIMO VIETOS?

Vakar Lietuvos policijai išplatinus pranešimą apie galimai jėga į automobilį įsodintą merginą, socialinių tinklų vartotojams kilo daug klausimų dėl vietos nustatymo sistemos veikimo Lietuvoje. Bendrasis pagalbos centras, reaguodamas į gyventojų susidomėjimą, norėtų pateikti atsakymus į dažniausiai kilusius klausimus.

Kodėl ir vėl nesuveikė vietos nustatymo sistema?

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 skambinusios merginos buvimo vietos duomenys skambinimo metu buvo gauti. Išmanusis mobiliojo ryšio telefono aparatas pats nusistatė savo buvimo vietą pagal GPS palydovų signalus ir jos koordinates koduota žinute automatiškai išsiuntė į Bendrąjį pagalbos centrą. Bendrajame pagalbos centre žinutė buvo iškoduota ir gauti duomenys atvaizduoti operatoriaus darbo vietoje – jie rodė Klaipėdos rajono Mazūriškių kaimo Pavandenės gatvę. Šie duomenys buvo perduoti policijai kartu su elektroniniu pranešimu apie pagalbos poreikį, nes skambinusi mergina savo adreso nepasakė.

Jei vietos nustatymo sistema veikė, kodėl policija nežinojo merginos buvimo vietos?

Lietuvoje įdiegtos skambinančiojo buvimo vietos nustatymo sistemos leidžia gauti skambinančiojo buvimo vietos duomenis tik tuo metu, kai skambinama telefono numeriu 112. Pačiuose telefono aparatuose nėra įmontuota GPS sekimo įrangos ir iš jų nėra gaunama jokių kitų duomenų. Duomenys taip pat nėra gaunami ir tuo atveju, kai į pranešėjo telefono numerį skambinama iš Bendrojo pagalbos centro.

Ar visada gaunami tikslūs vietos duomenys?

Ne, ne visada. Vietos duomenų tikslumas labai priklauso nuo mobiliojo ryšio operatorių „Telios“, „Bitės“ ir „Tele2“ techninių galimybių, telefono aparato modelio, vietovės reljefo ir kitų aplinkybių.

„Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ perduoda skambinančiojo buvimo vietos duomenis pagal telefono aparato prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto). Šie duomenys nėra tikslūs, jų paklaida užmiesčio vietovėse gali siekti net 10–15 kvadratinių kilometrų.

Kai duomenis perduoda patys mobiliojo ryšio telefono aparatai, jie būna daug tikslesni, galima paklaida svyruoja nuo 3 metrų iki 1,2 kilometro. Tačiau ne visi telefono aparatai turi tokią funkciją – nusistatyti savo buvimo vietą ir perduoti ją Bendrajam pagalbos centrui gali tik telefono aparatai su atnaujinta „Android“ ar „iOS“ operacine sistema. Šiuo metu maždaug 48 procentai skambučių ateina iš įrenginių, turinčių šią funkciją.

Lietuvoje įdiegta vietos nustatymo sistema pagal mobiliojo ryšio telefono aparato siunčiamus duomenis jau padėjo nustatyti ne vieno įvykio vietą, kai numeriu 112 skambino vaikai, pasiklydę ar nusižudyti ketinantys asmenys, smurto aukos.

Toks gyventojų susidomėjimas kilo po to, kai Klaipėdos rajone naktį į trečiadienį ieškota galimai jėga į automobilį įsodinta mergina.

Antradienį apie 16 val. bendruoju pagalbos telefonu sulaukta merginos skambučio, kuriuo ji šaukėsi pagalbos. Netrukus pokalbis nutrūko, o telefonas buvo išjungtas.

Pareigūnai nustatė, kad skambinta iš Mazūriškių kaimo Klaipėdos rajone.

Pareigūnams nuolat skambinant numeriu, iš kurio šauktasi pagalbos, po kelių valandų pavyko su mergina susisiekti. Ši, pasakiusi kad jai viskas gerai, padėjo ragelį. Telefonas vėl buvo išjungtas.

Galiausiai mergina rasta gyva ir sveika savo bute Klaipėdoje, pirminiais duomenimis, įvyko konfliktas su sugyventiniu.