Šio žingsnio jos advokatas ėmėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė nepriimti skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neatnaujinti I. Tamašauskienės bylos, motyvuodamas, kad nuteistoji jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą piniginę baudą.

Gynėjas mano, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) straipsnio nuostatos, kuriomis remdamasis teismas neatnaujino bylos, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam socialinės lygybės principui – lojalūs ir bausmę atlikę nuteistieji praranda teisę į savo bylos peržiūrėjimą, jeigu netinkamai buvo pritaikyti įstatymai.

„Tai mano paskutinė viltis, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog esu nubausta, nors nebuvo galima manęs taip nubausti“, – Eltai teigė I. Tamašauskienė.

Remdamiesi Baudžiamojo proceso kodeksu (BPK), kasacinio teismo teisėjai paskelbė, kad pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Baudžiamajame kodekse numatytais pagrindais galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu I. Tamašauskienei 7,5 tūkst. eurų bauda buvo skirta 2024 m. balandžio 30 d. Nuteistoji jai paskirtą baudą sumokėjo tų metų rugsėjo 19 dieną.

Advokatas Gintautas Danišauskas sako, kad I. Tamašauskienės byloje yra pažeistas Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtinantis bet kurio asmens teisę kreiptis į teismą, jei jis mano, kad yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės.

„I. Tamašauskienei turėjo būti skiriama bausmė tik vadovaujantis įstatymu pagal padarytą veiką. Pagal I. Tamašauskienės padarytą veiką, kurią konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, I. Tamašauskienė iš bendradarbės premijos neteisėtai gavo 150 eurų ir vadovaujantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, siejant turtinės žalos padarymo dydį santykiu su neturtine žala, I. Tamašauskienė įvykdė ne baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, o veiką numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje ir todėl turėjo būti traukiama administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos apeliaciniam teismui, neaišku dėl kokios priežasties padarius šią teisinę klaidą, ją turėjo ištaisyti Lietuvos Aukščiausiasis teismas“, – sakė advokatas.

Advokato manymu, I. Tamašauskienė turėjo teisę kreiptis į LAT, kad jai būtų pritaikytas tinkamas įstatymas pagal Apeliacinio teismo nustatytą jos įvykdytą neteisėtą veiką, tačiau aiškiai netinkamai apeliacinės instancijos teismui pritaikius jai baudžiamąjį įstatymą, kai pagal teismo nustatytus faktus, jos veika atitiko administracinio nusižengimo požymius.

G. Danišausko teigimu, LAT atima iš asmenų, jau sumokėjusių teismo paskirtą baudą ir manančių, kad jie yra neteisėtai patraukti baudžiamojon atsakomybėn netinkamai pritaikius jiems baudžiamąjį įstatymą galimybę kreiptis į LAT, siekiant teisėtumo bei teisingumo naudojantis savo konstitucine teise kreiptis į teismą.

„Buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, įtvirtinantis socialinės lygybės principą – visiems asmenims turėti vienodas socialines teises į teisingą teismo sprendimą nepriklausomai nuo socialinės padėties ir turimo statuso (įvykdžiusio bausmę – sumokėjusio baudą asmens ir delsiančio sumokėti baudą asmens). Asmuo, kuris lieka paklusniu (lojaliu) imperatyviam teismo sprendimui: nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos vykdymui ir šį teismo sprendimą, nepriklausomai nuo to, laiko tokį teismo nuosprendį teisėtu ir teisingu, ar tokiu nelaiko, įvykdo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – sumoka baudą reiškiančią bausmės realizavimą ir dėl to, praranda teisę į bylos atnaujinimą.

Tačiau kai teismai pritaiko asmeniui netinkamą įstatymą arba asmuo pats mano, kad įstatymas jam yra pritaikytas netinkamai ir siekia kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, šis, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, atsisako priimti nagrinėti asmens pareiškimą, kadangi jau sumokėjo teismo paskirtą baudą, nepriklausomai, nuo to ar jis teisėtai ir teisingai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar neteisėtai“, – kreipimesi į KT rašė advokatas.

Pasak G. Danišausko, nuteistasis, nesumokėjęs teismo paskirtos baudos, turi privilegijuotą teisinę socialinę padėtį palyginti su sumokėjusiu baudą asmeniu.

„Iškilus klausimui dėl netinkamai pritaikyto asmenims baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisėtai ir neteisingai patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, socialiai privilegijuoto asmens teisinis statusas suteikia teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kad jo byla būtų atnaujinta ir pritaikytas jam tinkamas įstatymas, galimai ji ir išteisinant, o asmuo, įvykdęs teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – sumokėjęs baudą, tokios teisės netenka ir lieka nuteistas, kaip ir I. Tamašauskienė už, neva įvykdytą sunkų nusikaltimą, neteisėtai ir neteisingai 5 metams dar įgijusi ir teistumą labai ribojančio jos socialines galimybes“, – sakė teisės docentas.

Mano, kad buvo taikytas pasirinktinis teisingumas

Advokatas G. Danišauskas sako, kad jo klientė yra ne tik neteisingai, bet ir neteisėtai, aiškiai netinkamai jai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kadangi, matyt, visiems yra aišku, kad I. Tamašauskienė šioms, įstatyme vardijamoms didžiulėms vertybėms, tokios didelės žalos nepadarė.

Pasak G. Danišausko, prieštaraudamas savo teiginiams, kasacinės instancijos teismas yra pripažinęs, kad, nustatant didelę neturtinę žalą, ji konstatuojama remiantis padarytos turtinės žalos dydžiu, kuri yra 12,5 tūkst. eurų.

„I. Tamašauskienė pripažinta, kad ji padarė turtinę 150 eurų žalą ir dėl to taikyti jai Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. yra tas pats, kaip teigti, kad balta yra juoda, o juoda yra balta. Sprendimas ne tik neteisingas, bet ir yra visiškai neteisėtas. Tokio turinio teismų sprendimų, kur konstatuojama, kad balta yra juoda, o juoda yra balta, negali nematyti ne tik teisininkas profesionalas, bet ir bet koks žmogus susipažinęs su tokiais teismų baigiamaisiais aktais.

Mes džiūgaujame, kad teisinė reforma pas mus seniai įvykdyta, sukurti trijų pakopų bendrosios kompetencijos teismai, tačiau, matant tokius teismų sprendimus, kyla klausimas: ar teismai atlieka savo konstitucinę paskirtį – tarnauti žmonių teisėms bei vykdyti teisingumą? O jei to nedaro, kas tada, kas už tai atsako? Ar žmonės gali tikėtis, kad turi teisę atsakyti tik už įstatymų pažeidimus, neprimetant jiems atsakomybės už teismų nenustatytus faktus bei formalius, teisiškai nemotyvuotus teismų teiginius? Kaip laikomasi kasacinės instancijos teismo praktikos bei kaip tą kontroliuoja pats kasacinės instancijos teismas ir ar tą daro nepasirinktinai, savo nuožiūra -- vienose bylose reaguoja, o kitose jau ne?

Žmonėms gali kilti klausimai, kas tai – teisėjų neprofesionalumas, kompetencijos stoka, jų išdidumas ar paprastas neatidumas sprendžiant žmonių likimus? Skaudžiausia žmonėms yra tai, kad kasacinės instancijos teismas yra paskutinė instancija ir primetamas jiems formalus teisėtumas bei, tariamas teisingumas bylose, kartais yra įgyvendinamas prieštaraujant pagrindiniams Konstitucijos principams“, – komentare Eltai teigė teisės docentas.

Jis mano, kad atsitikus panašioms situacijoms galėtų būti sudaryta visuomeninė autoritetingų 4-5 narių socialinių mokslų, teisės krypties mokslininkų grupė, kuri turėtų teisę viešai pareikšti savo nuomonę dėl tokių ar panašių teismų sprendimų.

„Kad visuomenė matytų, kaip jai tarnauja teisminė valdžia, manyčiau, kad tai taptų savotiška kliūtimi teismams nepagrįstai atsipalaiduoti, o labiau susikaupus vykdyti teisingumą nepažeidžiant nei teisėtumo, nei teisingumo vykdymo principų“, – sakė advokatas.

ELTA primena, kad teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą (palikta galioti 7 tūkst. 500 eurų bauda) I. Tamašauskienės byloje, kasaciniam teismui kovą paskelbus verdiktą Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje.

Kasacinis teismas nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą, konstatuodamas, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.

M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.

Kasacinis teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas.