Gavau vieno banko laišką. Labai nustebau, nes po vyro mirties jau 8 metus neturiu su tuo banku jokių reikalų. Atplėšiau laišką ir pamačiau, kad esu skolinga bankui 0,9 euro. Nes kažkada laiku nenutraukiau sutarties. Bet juk dabar ne laikas per karantiną siųsti tokius laiškus dėl 90 centų. Kaip aš dabar nueisiu į tą banką susitvarkyti reikalų? Juk jie ir patys turbūt klientų nepriima, aptarnauja tik internetu. O būtent juo aš ir nesinaudoju. Ką man daryti? Tačiau keisčiausia, jog iki šiol per 8 metus negavau jokio įspėjimo apie sutarties nutraukimą. Ne laikas dabar tokiems dalykams.

Irena

Kitų ligų nebėra, tik tas virusas

Susidūriau su labai liūdna situacija, kai dėl ypač didelių skausmų atvykau į ligoninės priimamąjį. Tuomet ir supratau, kad pas mus, be koronaviruso, kitų ligų jau nėra. Pasikonsultavau su savo gydytoju, jis ir rekomendavo važiuoti į ligoninę, bet ten manęs niekas net neapžiūrėjo. Grįžau namo. Ką daryti? Skambinau į visas privačias klinikas, bet niekas nepriėmė. Aš tikra, kad esu tokia ne vienintelė. Gal kas nors galėtų paaiškinti, kur kreiptis visiems kitiems pacientams karantino metu, nes visų kitų ligų niekas neatšaukė? Man padėjo vaistinėje, bet tai laikina, mano sveikatos problemos iš esmės niekas neišsprendė. Gal kas nors gali paaiškinti, kur važiuoti ir į ką kreiptis visiems, sergantiems ne koronavirusu?

Mama

Mūsų medikai – svarbiausi

Nors mūsų valdžia piktinasi, kad žmonės nesilaiko karantino sąlygų, aš manau kitaip. Gyvenu daugiabučiame name, apsuptame tokių pat daugiabučių. Anksčiau kiemas aidėdavo nuo vaikų klegesio, mamos su vežimėliais sukdavo ratus, senukai vaikštinėdavo. Dabar labai nustembu pro langą pamačiusi žmogų, o ir tas dažniausiai skubiai spūdina iš parduotuvės. Mums nėra taip sunku nesilankyti baruose, nevakaroti gatvėse, kaip pietiečiams prancūzams ar italams. Tai, šiuo atveju, yra didžiulis pliusas. Tie keli buduliai, apie kuriuos dabar kalba visa Lietuva, nėra didžioji problema. Kur kas svarbiau yra tai, kad mūsų medikai nesusirgtų.

Leokadija