Vieną savaitgalį netoli Vasaros estrados vyko gražus renginys – bėgimas su šuniukais. Atėjau ir aš, nors gyvūno neturiu, bet norėjau paaukoti globos namams "Linksmosios pėdutės". Tačiau tiesiog negalėjau prieiti prie palapinės, kurioje sėdėjo organizatoriai, nes labai trankiai grojo muzika. Triukšmas buvo toks, kad net darėsi bloga, turėjau apsisukti ir eiti atgal. Negalima šitaip, juk muzikai irgi turi būti ribos. Ir aš, kaip tas šunelis, grįžau pabrukusi uodegą su savo auka namo.

Gyvūnų mylėtoja

Džiugina šildymas

Skaičiau laikraštyje, kad kažkokia ponia Aldona bijo šildymo sezono. O aš esu labai dėkinga, kad įjungė šildymą, nes jau taip nusibodo šalti. Mūsų beveik visi namo gyventojai serga. Dar prieš tai skambinau namo administratoriui ir prašiau, kad anksčiau įjungtų, o man atsakė, kad reikia sulaukti savivaldybės potvarkio. Nuoširdžiai dėkoju, kad įjungė šildymą. Geriau jau mažiau pavalgysiu, bet šilčiau gyvensiu.

Pensininkė

Ne tą tvarko

Vis mintimis sugrįžtu prie straipsnio "Takui atnaujinti – du variantai" ("Klaipėda, 2017 10 12). Manau, gyventojai be reikalo skundėsi tuo taku, nei tos plytelės buvo išklypusios, o ir želdiniai dar labai gražūs. Pavyzdžiui, prie Žardės tvenkinio, darželio teritorijoje, plyteles gluosnių šaknys taip iškilnojo, kad nebesaugu ir vaikščioti. Trečdalis tų plytelių nuolat būna vandenyje, štai, kur reikia remonto.

Zita

Nesiliauja stebinę

Visada žavėjausi savivaldybės klerkų sumanumu. Jie lenkia pasaulines firmas, kurios stebina išmaniųjų elektronikos stebuklų kūrimu. Mikroautobusų odisėjai išaiškinti – šmaukšt, sudaroma komisija, lyg šie žmonės kasdien nebendrauja, neapkalba miestui aktualių problemų. Dabar mums pučiama migla, kad kaltas pats mažiausias. Šachmatų partijoje pėstininkai irgi dažnai paaukojami. Kvatotis vertė idėja, jog už tvarką prie šiukšlių konteinerių atsakys gyventojai. O kodėl gi ne? Pagal senus draugovininkų budėjimo grafikus galime saugoti svetimą turtą.

Stasys