Smarvė rytiniame Klaipėdos pakraštyje – nepakenčiama. Nesuvokiama, kaip tai gali būti XXI amžiuje ir dar po tokių didelių ekologinių skandalų. Vieną vakarą išėjome su draugais pasivaikščioti. Nuo Mogiliovo gatvės link Šilutės plento kvepia pavasariu, nebuvo jokių nemalonių kvapų. Vos tik nuo Šilutės plento pasukome į Jūrininkų prospektą, pasijutome lyg įkritę į srutų duobę. Sunku net apibūdinti šį tvaiką. Lyg puvėsiai, lyg mėšlas. Tikrai neįmanoma patikėti, kad nėra galimybių sužinoti, iš kur sklinda ši smarvė. Žmonės į kosmosą skrenda, smulkiausias atomo daleles skaido, o čia neranda vamzdžio, iš kurio sklinda dvokas. Mano išvada viena – noro nėra. Jei aš gyvenčiau šiame rajone, manau, imčiausi labai drastiškų priemonių.

Ineta

Laukiu abiturientų eisenos

Visą gyvenimą dirbau mokytoja. Jau nemažai metų esu pensijoje, bet kasmet pasistengiu pamatyti abiturientų eiseną iš Lietuvininkų aikštės į Laikrodžių muziejaus kiemelį. Nepakartojamas reginys matyti šią jaunų žmonių minią. Tai – mūsų ateitis. Kuo geriausios kloties linkiu jiems visiems.

Nijolė

Nežeminkime buteliautojų

Mane ima siaubas skaitant apie žmones, kurie gyvena iš šiukšlių konteinerių krapštydami butelius. Suprantu, kad kiekvienas gyvename taip, kokį gyvenimą susikuriame. Bet ir tie, kurie duoną perka už parduotus butelius, yra žmonės. Man labai patiko Portugalijoje matytas pavyzdys. Paplūdimiuose ir parkuose pastebėjome labai originalias, iš vielos išlankstytas skulptūras. Pasirodo, tai talpyklos superkamai tarai. Būtent tam, kad žmonės, kurie nenori vargintis, jais atsikratytų civilizuotai. Taip, kad kitiems, juos renkantiems, nereikėtų rizikuoti kabliais grabaliojant požeminiuose konteineriuose ar teptis rankų. Tokias skulptūras galėtų kurti menininkai, moksleiviai, jos puoštų aplinką ir būtų patogios. Esu girdėjusi, kad ir kitose šalyse stengiamasi, kad su šiukšlėmis į sąvartynus nukeliautų kuo mažiau stiklo ir plastiko, o šias pakuotes į supirkimo automatus nunešantys žmonės nesijaustų žeminami.

Vida