Taip jau nutiko, kad jame apsilankiau tik dabar. Norėjau pasižiūrėti ir įsitikinti, ar ten jau tikrai taip viskas nuostabu. Deja, kaip atėjau, taip ir išėjau. Įspūdis kaip provincijos parduotuvėje, kurios vedėjai nerūpi nei švara, nei tvarka. Daržovės – apvytusios, bandelės – susitraukusios, vidury parduotuvės – kažkokie konteineriai su suverstais į krūvą skudurais ir batais, aplinkui stūkso nevalytos lentynos su stiklainiais. Nešvara ir netvarka. Jau žinau, kad ten daugiau neisiu, maža to, manau, konkurentams nėra ko sielotis, "naujas rinkos žaidėjas" – ne tos lygos, bent jau Klaipėdoje.

Linas

Vertas pagarbos

Labai didžiuojuosi, kad mūsų Klaipėdos meras yra būtent Vytautas Grubliauskas. Tai žmogus, kuris ne gatves turėtų tiesinti ar medžius sodinti, jis reprezentuoja uostamiestį Lietuvoje ir užsienyje ir tai daro preciziškai. Todėl nereikėtų jo painioti su miesto ūkvedžiu, kaip daugelis norėtų daryti. V.Grubliauskas – vienas tų retų Lietuvos politikų, kuris niekada neieško žodžio kišenėje ir, skirtingai nei kai kurie sėdintieji aukščiausioje valdžioje, moka ne vieną užsienio kalbą. Todėl jam nereikia ausinių vertimui bendraujant su užsienio svečiais.

Vytautas

Pradžiugino publikacija

Savaitgalį dienraštyje perskaičiau publikaciją "Legendai nelemta grįžti" ("Klaipėda", 2017 02 25) ir labai apsidžiaugiau radęs patvirtinimą to, ką dar vaikystėje pasakojo mano tėvai. Man jau 82-eji. Kai buvau mažas, tėveliai man pasakojo įsimintiną Birutės ir Kęstučio legendą, pasakojo, kad Palangoje prieš karą ketinta jiems pastatyti didingą paminklą. Ilgą laiką maniau, kad tai tik mitas, tačiau po straipsnio supratau, kad tėvelių pasakojimai buvo tikra tiesa. Be to, daug sužinojau apie tragišką paminklo autoriaus Vinco Grybo likimą.

Klaipėdietis