Kaskart, kai važiuoju į Lėbartų kapines, prie sankryžos, kurioje vieni automobiliai suka į Priekulę, o kiti važiuoja tiesiai, pagaunu save galvojančią apie nesikeičiančią situaciją. Sankryža atrodo ne tik apgailėtinai, bet net juokingai. Čia net asfalto lopai jau yra sulopyti. O naktį šioje vietoje važiuoti net pavojinga gyvybei. Tamsu, jokio šviesos šaltinio ir net stulpelių su šviesą atspindinčiais elementais. Tai yra riba tarp miesto ir rajono, šiuo keliu naudojasi ir miestiečiai, ir už miesto ribos gyvenantys žmonės. Ar ne laikas vieną kartą normaliai sutvarkyti šią vietą?

Alina

Griozdus palieka prie konteinerių

Šaulių gatvėje, kieme priešais koncertų salę, stovi šiukšlių konteineriai. Dažną dieną einu šia gatve ir matau, kaip keičiasi situacija prie šių šiukšliadėžių. Vieną dieną prie jų stovi sena sofa. Kitą – jau šaldytuvas. Vis pagalvoju: va, atsikratė senų daiktų, vadinasi, nusipirko naujus, veikiausiai žmonės gerai gyvena, turi pinigų brangiems pirkiniams. Tai gerai, bet užkrauti savo atliekas visiems gyventojams – tikrai negarbinga. Jei jau žmonės turėjo pinigų įsigyti naujus baldus, ar pritrūko lėšų senuosius išgabenti į stambiagabaričių atliekų aikštelę? Manau, visai nesunku būtų išsiaiškinti, į kurį butą buvo pristatyti dideli pirkiniai. Tegu tie gyventojai sumoka už senųjų išvežimą, o ne užkrauna šią naštą savo kaimynams.

Vaiva

Aikštė laukia tragedijos

Kamuoja senas ir neatsakytas klausimas: kada bus iškirsti supuvę medžiai K.Donelaičio aikštėje? Kodėl laukiama, kol jie tikrai nuvirs per kurią nors vėtrą ant kieno nors galvos? Na, nejaugi tų visų isterikų, klykiančių dėl persenusių medžių ir vaidinančių didelius patriotus, teisės yra svarbesnės už tų, kurie nėra rėkiantys bepročiai? Kiek galima kalbėti apie permainas ir nieko nedaryti? Paminėsite mano žodį: K.Donelaičio aikštėje dėl tų persenusių medžių tikrai įvyks tragedija.

Ričardas