Mane stebina žmonių nekultūringumas, kai prekybos centre reikia šiek tiek pastovėti eilėje. Anądien keli vyriokai, kurie stovėjo eilėje, pradėjo koneveikti pardavėją, kad ši esą nemoka dirbti, todėl nesugeba greitai aptarnauti pirkėjų, taip ir susidaro eilės. Tačiau juk viskas kitaip – tiesiog vyrai neturi kantrybės, matyt, norėjo kuo greičiau gurkštelėti gėrimo iš nusipirktos skardinės. Būčiau mestelėjusi kokią repliką tiems ereliams, tačiau pabijojau sulaukti atitinkamo atsako.
Marija
Svarbiausia – saugumas
Pasakiau savo nuomonę „Karštame telefone“ apie vietų vaikų darželiuose didinimą („Žūsta motinystės instinktas?“, „Klaipėda“, 2014 07 16) ir į mano komentarą sureagavo darželinukų mama („Mylinčios motinos turi dirbti“, „Klaipėda“, 2014 07 17). Skaitau ir nesuprantu. Ar ji nesuprato manęs? Aš esu už tai, kad nebūtų didinamos vaikų grupės darželiuose, nes nukenčia saugumas. Kiek atvejų yra buvę, kai vaikai išlenda pro tvoras, išeina pro neuždarytus vartus. Svarbiausia – saugumas ir kokybė. Manau, reikėtų ne prieštarauti, o vieningai ieškoti būdų, kaip gausinti vietų darželiuose skaičių. Reikia ne didinti, o mažinti vaikų grupes, kaip yra daroma visame pasaulyje. Keista pozicija. Žinoma, sakys, kad nėra pinigų. Tačiau, palaukite – mieste sodinami medeliai, kurie kainuoja po kelis tūkstančius litų. Jie nudžiūsta ir visiems nusispjauti, o vaikų darželiams lėšų nerandama. Keista, kai moteris džiaugiasi, kad jos vaiką priima į darželį, bet nekreipia dėmesio į saugumą.
Skaitytojas nuo 1966 metų
Kainos – apgavystė
Šį mėnesį viename prekybos centre mane apgavo net kelis kartus. Mėsos skyriuje pirkau maltus lašinukus, kuriems galiojo akcija. Nurodyta, kad lašinukai kainuoja 2,99 lito. Po to, kai pasvėrė, jų kaina buvo 3,50 lito, tačiau kasoje teko sumokėti 4,99 lito. Deja, šią klaidą pamačiau tik vėliau. Kitą dieną grįžau su čekiu. Pamačiau, kad prekės kaina pakeista – nebėra nuolaidos. Kasininkė mane perspėjo, kad nieko nepavyks įrodyti. Tačiau kreipiausi į informacijos centrą ir ten man grąžino 6 litus. Žinoma, esu senas žmogus, neprimatau, o akinius kartais pamirštu. Pasitikiu žmonėmis, tačiau teko ir vėl nusivilti. Pirkau prekę už 6 litus, bet teko mokėti 9 litus. Visada stengiamasi parduoti prekę už brangesnę kainą. Nesuprantu, kodėl taip vyksta. Ar tai tyčia, ar per žioplumą? Apgavo ne tik mane, bet ir mano vyrą, kaimynus.
Genė
Sprendimai – ne mūsų nosiai
Beveik kiekvieną dieną „Karštame telefone“ skaitau komentarus apie K.Donelaičio aikštę. Brangieji, ne mūsų nosiai tie dalykai. Tikrai ne mes nuspręsime, ar kirsti, ar aptverti, ar paremti tuos medelius K.Donelaičio aikštėje. Juk vyksta posėdžiai, yra specialistai, kurie išmano. Taip pat norėčiau paminėti ir dar vieną dalyką apie namą Bangų gatvėje („Piketai – beprasmiai“, „Klaipėda“, 2014 07 17). Taip pat ne mūsų jėgoms nuspręsti, ar jis bus nugriautas, piketai nepadės. Klaipėdiečiai, geriau žiūrėkime, kas mums trukdo, ką mes matome. Dvidešimt metų "Baltijos" kino teatro negalime sutvarkyti. Kas yra? Tokie dalykai labai nervina. Senajame turguje baigia pasenti benamiai, kurie pardavinėja cigaretes. Dvidešimt metų tie patys veidai. Kiekvieną dieną einu į turgų ir jie neleidžia praeiti nė vienam žmogui. Turgaus administracija turėtų pasakyti jiems, kad vaikščiotų po visą turgų, o ne stovėtų prie įėjimo. Į tokius dalykus reikėtų žiūrėti, tokias problemas kelti, o ne tas, kurių sprendimams jokios įtakos neturime.
Adas
Naujausi komentarai