"Vos širdies smūgio negavau! – atgaudama kvapą greitakalbe lyg žirnius žodžius bėrė Edita. – Ant Tiltų gatvės šaligatvio netoli Senojo turgaus žiedo į mane pylėsi beprotiškai greitai lėkęs dviratininkas. Einant Biržos tilto link, dešinės pusės šaligatvis – siauras. Vos pėstieji išsitenka. O tas jaunuolis, matyt, kol nebuvo žmonių, lėkė kone reaktyviniu greičiu. Kur jo protas? Rado kur lakstyti. Esu po operacijos. Bijau ir pagalvoti, kas galėjo būti."
Anot Editos, panašių incidentų tikriausiai per dieną būna ne vienas ir ne du.
"Ką nors reikia daryti. Ir nedelsiant. Atšilus orui dviratininkų bus dar daugiau, problema – paaštrės", – įsitikinusi klaipėdietė.
"Kokteilio" pozicija
Jeigu sutuoktiniai tyli, vadinasi, jie turi vienas kitam ką pasakyti.
Atsargiai – vagys!
Maždaug pusės visų vagysčių metu vagims pavyko pasisavinti iš karto du ar daugiau to paties žmogaus dviračių. Tokiais atvejais jie dažniausiai pavagiami iš sandėliukų ar rūsių, įsilaužus į juos. Kita pusė vagysčių įvykdoma atvirose vietose, kai žmogus palieka dviratį prie parduotuvės ar kavinės, prie mokyklos, prirakina prie laiptų turėklo ar kitur viešoje vietoje.
2013-aisiais vieno pavogto dviračio vertė vidutiniškai siekė 860 litų.
Vagims nėra neįveikiamų kliūčių – dviračiai vagiami net ir išmontuojant juos nuo automobilio stogo laikiklių, ypač aktyviai vagys darbuojasi požeminiuose garažuose, kur gali pasislėpti nuo praeivių žvilgsnių, rūsiuose, kurie dažniausiai nėra užrakinami tvirtomis spynomis, o jei dviratis paliekamas viešoje vietoje ir užraktas nėra patvarus, tai vagių grobiu jis taps akimirksniu.
Linksmieji tirščiai
Skambutis į duris: "Laba diena, aš derinu pianinus".
– Bet aš jūsų juk nekviečiau.
– Jūs – ne, bet jūsų kaimynai – taip.
Naujausi komentarai