Štai vienam piliečiui vešlia barzda ir rūsčiais antakiais patinka miegoti, valgyti, dienomis raitytis ir gal net atlikti gamtinius reikalus ne bet kur, o centrinėje miesto – Tiltų – gatvėje. Praeiviams tai šiurpu matyti. Nematyti jiems neįmanoma, nes vyriškio buitis – lovą atstojantys kartono lakštai, patalus – krūva striukių, krištolines lėkštes – stiklainiai yra ne kur už namo, o tiesiog prie šaligatvio.
Istorine Tiltų gatve kasdien praeina dešimtys tūkstančių klaipėdiečių, tūkstančiai svečių iš aplinkinių rajonų, šimtai turistų iš Vokietijos, Japonijos, Italijos ir kitų išsivysčiusių pasaulio valstybių.
Pilietis, kuriam "vienodai piešia", kas yra Klaipėdos įvaizdis, akivaizdžiai tyčiojasi iš miesto savivaldybės ir jos klerkų, kurie, be išrėžto moralo, daugiau, ko gero, nieko negali padaryti.
Labas: ko gero, benamis taip perdavė linkėjimus savivaldybės vadovams.
"Kokteilio" pozicija
Tiltų gatvės "administratorius" mielai papietautų su miesto vadovais, kurie, tiesa, turėtų atsinešti savo sriubos, kotletų ir kompoto.
Prabanga: ne kiekvienas iš mūsų turime pinigų pietums centrinės gatvės maitinimosi įstaigose.
Biznio planas
Jei ir ateityje gatvės valdovas nepraras savo teisių į vaizdingą vietą prie Senojo turgaus žiedo, benamis galės sugalvoti verslo planą: nustatyti įkainius už nuotraukas su juo, už galimybę pamiegoti ant kartono lapų ir už kvapų, sklindančių iš alaus daryklos, uostymą.
Nuovargis: policininkai greičiausiai pavargo kovoti su benamiais, todėl net nelipa iš automobilių, kad su jais pakalbėtų.
Linksmieji tirščiai
Įsidarbino vyras policijoje. Tris mėnesius neina algos atsiimti. Viršininkas klausia: "Kodėl?"
– O tai kam tada pistoletą davėte?
Naujausi komentarai