Šmaikštuolė Violeta retoriškai paklausė: "Kada išmokome nepastebėti kito žmogaus?"
Anot jos, kai Žemėje mūsų buvo labai nedaug, atsirado įprotis paduoti vienas kitam ranką, kad įsitikintume, ar tas "kudlius" neslepia delne akmens ir nusisukus nekaukštelės per pakaušį. O dabar, kai mūsų tiek daug, apsimetame, kad nebematome vienas kito.
"Kai pradėjau studijuoti Vilniuje, su manimi niekas niekur nenorėjo eiti, nes jiems būdavo gėda, kad įlipusi į troleibusą garsiai pasisveikindavau, o išlipdama dar garsiau padėkodavau, – juokėsi Violeta. – Mūsų kaime taip visi elgdavosi. Atvykusi į sostinę nesiruošiau keistis. Sveikindavausi įeidama į parduotuvę. Kiekvienas atsisukdavo, manydamas, kad būtent su juo labinuosi."
Moteris tvirtino, kad dar ir šiandien jos kaime turi pasisveikinti, nes gali gauti pastabą: "O pas mus žmonės sako: laba diena".
"Žinoma, miesto skruzdėlyne "nupuštum" su visais besilabindamas, – šypsojosi Violeta. – Tačiau turime šypseną. Susitikus akimis vietoje "labas" galime nusišypsoti. Nieko gi nekainuoja. O malonu.
Aišku, apmaudu, kai eini kaip blėšynė išsišiepusi ir taškaisi šypsena, o į tave žiūri kaip į ligonę. Tačiau ne iš karto ir Maskva buvo pastatyta, ar ne? Tapkime kultūringi po truputį."
"Kokteilio" klausimas
O tiems, kurie vaikšto aukštai užrietę nosis, į jas neprilyja?
Taline – žaibų šou
Ar žinote, vienas populiariausių Estijos sostinėje Taline atsidariusio Energetikos mokslo centro eksponatų – žaibų mašina. Ji gali įskelti iki 3 metrų ilgio žaibą, primenantį milžinišką švytintį vėrinį.
Vienu metu mašina laido žaibus skirtingomis kryptimis, surengdama tikrą žaibų šou. Tai padeda suprasti, kaip ir iš kur susidaro žaibai bei stebėti elektros energijos tėkmę plika akimi.
Linksmieji tirščiai
– Nutariau grįžti pas vyrą.
– Kodėl?
– Negaliu matyti, kaip tas niekšas gyvena savo malonumui...
Naujausi komentarai