Greitkeliu Dovilai–Jakai vykstantiems vairuotojams akys ant kaktos iššokdavo, kai įvažiavusius į Jakų miestelį juos pasitikdavo tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies saulės spindulius gaudantis gandras.
Lietuvos nacionalinis paukštis, tingėjęs skristi į šiltuosius kraštus arba tai atlikti nusprendęs vėliau, verčia skriejančius automobilius mažinti greitį.
Gandrą nufotografavęs Juozas vengė gilesnių analizių, kodėl ilgakojis liko Lietuvoje ir kodėl ryžosi rizikuoti savo plunksnomis, laviruodamas tarp automobilių.
„Kokteilio“ pozicija
Jakų bendruomenė artimiausiomis dienomis turės spręsti, ką daryti su Lietuvoje žiemoti liksiančiu gandru. Veikiausiai jis bus perduotas netoliese esančiam Klaipėdos zoologijos sodui. Kitu atveju Jakų žmonės turėtų rasti šiltą patalpą ir kasdien gandrui parūpinti šviežių lašišinių šeimos žuvų.
Kelionių niuansai
Sunku patikėti – migracijos metu mūsų lietuviški gandrai nuskrenda iki 12 tūkst. kilometrų! Tiesa, įveikti tokius atstumus jiems padeda šilto oro srovės – termikai. Įskridusius į termiką gandrus šilto oro srovė iškelia aukštyn. Pasiekę termiko viršūnę, paukščiai palieka jį ir pamažu sklęsdami žemyn nuskrenda didelius nuotolius.
Paukščiams daug lengviau keliauti ne vieniems. Todėl rudenį mes būriuose galime suskaičiuoti iki 10 tūkst. sparnuočių.
Ornitologai pastebėjo
Gandrai nėra labai draugiški savo gentainiams, tačiau, atrodo, jų santykiai tampa vis švelnesni. Seniau, jeigu vienas lizdas nuo kito būdavo nutolęs mažiau kaip kilometrą, tarp gandrų kildavo žiaurios grumtynės. Šiandien daug kur galime pastebėti netoliese sukrautus lizdus, tačiau nematome jokio gandrų priešiškumo.
Linksmieji tirščiai
Petriukas klausia tėčio:
– Tėti, ar teisybė, kad vaikus atneša gandrai?
– Jeigu pagaučiau tą gandrą iš 15-o buto, aš jam tikrai sparnus nuraučiau.
Naujausi komentarai