Jaunoji pastarojo amžiaus visokių kajų, mėjų, tėjų, gėjų karta nebežino legendinių sovietmečio herojų, o taip neturėtų būti, mano Dievo ir žmonių pamirštas, kaip pats tikina, dar Pirmojo pasaulinio karo liudininkas toks Bezedijus. Žmogus stebisi, kaip galima nežinoti Štirlico – paties garsiausio tarybinio šnipo, prieš kurį kažkoks J.Bondas atrodo lyg koks piemuo. Tad "Kokteiliui" Bezedijus pavedė priminti šio svarbaus legendinio žvalgo heroiką. Pildome skaitytojo prašymą.
Kas gi čia neaiškaus?
Štirlicas atidarė Bormano seifą, o tuo metu į kabinetą įėjo pats Bormanas.
– Štirlicai, ką čia veikiate? – paklausė Bormanas.
– Jūs tikriausiai nepatikėsite, Bormanai, bet laukiu tramvajaus, – atsakė Štirlicas.
– A, – nutęsė Bormanas ir išėjo. Staiga jam toks paaiškinimas sukėlė įtarimų ir jis vėl grįžo į savo kabinetą, tačiau Štirlico ten jau nebebuvo.
– Tikriausiai jau nuvažiavo, – pagalvojo Bormanas.
Supainiojo kabinetus
Bormano kabineto durys atsilapojo, ant slenksčio išdygęs nepažįstamasis, žiūrėdamas Bormanui į akis, tarė:
– Drambliai eina į Šiaurę.
– Drambliai eina į subinę! – atsakė Bormanas. – Štirlico kabinetas – kitame aukšte.
Daugiau nei akivaizdu
Miuleris išgirdo, kaip kažkas pro langą bando patekti į jo kabinetą.
– Stok! Kas eina? – paklausė Miuleris.
– Tai lietus, – atsakė Štirlicas ir ėmė pirštais barbenti į lango stiklą.
Nusipelnė poilsio
Štirlico konspiraciniame bute viešpatavo netvarka: iki galo atidaryti langai, po kojomis traškėjo stiklas, tvoskė silkėmis, namine ir raugintais kopūstais. Pats Štirlicas gulėjo pusnuogis kambario viduryje, rankoje spausdamas šifruotę: "Justas – Aleksui. Dėkojame už atliktą užduotį. Galite truputį atsipalaiduoti".
Naujausi komentarai