"Ši istorija, ko gero, jus sušildys labiau nei kava šaltą žiemos dieną, – tvirtino "Kokteiliui" parašęs Augustinas. – Mes su drauge, kurią aplankyti nuvykau į Italiją, įėjome į mažą tos šalies kavinukę ir užsisakėme kavos. Kol ėjome iki savo staliuko, į vidų įžengė du žmonės ir atsisėdo kampe. Jie užsisakė net penkis kavos puodelius. Klaipėdietį suintrigavo įėjusiųjų prašymas:
"Du puodelius – mums, o kitus – paliksime". Žmonės, užmokėję už užsakymą, pasiėmė kavą ir išėjo.
Augustinas paklausė draugės, kas bus su ta "palikta kava".
"Palauk ir pamatysi", – nuramino draugė.
Vėliau įėjo dar keli žmonės. Dvi merginos paprašė kavos kiekvienai. Sumokėjo ir išėjo. Po to, pupelių gėrimo paprašė trys vyriškiai, iš pažiūros, advokatai. Jie užsisakė septynis puodukus kavos. Tris – sau, kitus – palikti.
Augustinas, bandydamas suprasti, kas vyksta su ta paliekama kava, mėgavosi saulėta diena ir gražiu skvero vaizdu priešais kavinę.
Po kurio laiko pro duris įėjo asocialiai atrodantis, panašus į elgetą vyriškis ir maloniai paklausė: "Ar turite paliktos kavos?"
Vėliau draugė Augustinui papasakojo, kad žmonės užmoka už kavą tiems, kas negali sau leisti nusipirkti. Pasirodo, tradicija, gimusi Italijoje, Neapolio mieste, greitai išplito po pasaulį.
Kai kur galima palikti užsakytą ne tik kavą, bet ir sumuštinį ar net visą patiekalą.
Linksmieji tirščiai
Petriukas vyresniam broliui:
– Paprašyk mamos, kad duotų man pinigų ledams.
– Kodėl aš? Juk ji ir tavo mama.
– Taip, bet tu ilgiau ją pažįsti.
Naujausi komentarai