"Norėčiau, kad Klaipėdos savivaldybės valdininkai, atsakingi už miesto grožį, Irena Šakalienė, Liudvikas Dūda pakviestų klaipėdiečius į kiaulpienių žydėjimo šventę", – pageidavo telefonu savaitgalį paskambinusi Jolita.
Anot tokią idėją pasiūliusios "Kokteilio" skaitytojos, šių geltonai žydinčių gėlių yra apstu vadinamajame Ąžuolyno parke, prie Paryžiaus Komunos gatvėje esančios Adomo Brako dailės mokyklos, "Aitvaro" gimnazijos.
"Burbiškės dvaras garsėja Tulpių švente, latviai – žydinčiomis alyvomis, o Klaipėda galėtų būti žinoma kiaulpienių šventėmis", – klegėjo klaipėdietė.
Jolita turi ir antrą variantą – pirmosios šventęs tęsinį.
"Po savaitės valdininkai galėtų pakviesti į kiaulpienių pūkų pūtimo varžybas, – juokėsi ji. – Tie, kurie geriau pūstų, galėtų pretenduoti į Klaipėdos garbės piliečio titulą. Kiti gerai pasirodę dalyviai turėtų sulaukti prizų – vertingo žiedo su briliantu arba išsiuvinėtos vėliavos su Klaipėdos herbu."
Klaipėdietei tokių švenčių idėjos toptelėjo į galvą tada, kai ji ėmė nebeišbristi iš kiaulpienių jūros minėtame parke.
"Akivaizdu, jog miesto valdininkai rūpinasi, kad miestas geltonuotų, – ironizavo ji. – Kai žolės užauga iki kelių, tuomet tik galime pradėti tikėtis, kad jos bus pjaunamos."
Kone stebuklingas augalas
Kinijoje nuo VII a. buvo žinoma, jog kiaulpienė – tai vaistažolė, kuri turi antibakterinių savybių. Ypač vertinamos kiaulpienių sultys. Liaudies medikai šiuos augalus vadina "gyvybės eliksyru".
Kiaulpienės gydymo tikslais vartojamos nuo seniausių laikų, ypač gydant geltligę.
Štai senovės graikai kiaulpienes vartojo maistui, vaistams ir vadindavo gydančiomis ligas akimis. Šie augalai skatina medžiagų apykaitą ir valo kraują, šalina iš organizmo toksinus, skatina inkstų darbą, gerina kepenų bei tulžies veiklą.
Linksmieji tirščiai
– Kiek laiko jau kalba ponas ministras?
– Daugiau kaip valandą.
– O apie ką?
– To tai jis nesako.
Naujausi komentarai