Šią savaitę visa pažangioji Lietuvos visuomenė sveikino pedagogus jų profesinės šventės – Tarptautinės mokytojų dienos – proga.
"Kokteilis" sulaukė iš Jurgitos gražaus pasakojimo apie jaunąją kartą auklėjančius žmones.
– Mokytojau, – paklausė kartą mokinys, – kodėl pasaulyje egzistuoja kliūtys, trukdančios siekti tikslų, kreipiančios mus neteisingu keliu, verčiančios pripažinti mūsų silpnumą?
– Tai, ką tu vadini kliūtimis, iš tikrųjų yra tavo tikslo dalis, – atsiliepė mokytojas. – Nustok kovoti su jomis. Prieš rinkdamasis kelią, įvertink kliūtis ir viską priimk taip, kaip yra. Įsivaizduok, kad tu šaudai iš lanko. Taikinys toli, žemę užklojo rūkas ir tu jo nematai. Nejaugi kovosi su rūku? Ne, lauksi, kol vėjas jį išsklaidys. Kai taikinį jau matysi, strėlės skrydžiui gali trukdyti vėjas. Ar kovosi su vėju? Ne. Paprasčiausia nustatysi jo kryptį ir atitinkamai pareguliuosi strėlės skriejimo kampą. Tavo lankas sunkus ir standus, tau trūksta jėgų jį iki galo įtempti. Nejaugi kovosi su lanku? Ne. Tu treniruosi savo raumenis ir kiekvieną dieną vis stipriau įtempsi lanko stygą.
– Bet nemažai žmonių šaudymui naudoja lengvus ir lanksčius lankus, šaudo ramiu oru, – tęsė nuliūdęs mokinys. – Kodėl būtent mano šūviui pasitaiko tiek daug kliūčių? Nejaugi pasaulis priešinasi mano judėjimui į priekį?
– Niekada nesidairyk į kitus, – nusišypsojo mokytojas. – Kiekvienas turi savo lanką, savo taikinį ir savo laiką šūviui. Vienų tikslas – taiklus pataikymas, o kitų – noras išmokti šaudyti.
Mokytojas pritilo ir pasilenkė prie mokinio:
– Ir dar noriu atskleisti paslaptį. Rūkas pakyla ne tam, kad trukdytų tavo šūviui, vėjas pradeda pūsti ne tam, kad nukreiptų strėles, o standų ir sunkų lanką ginklų meistras sukūrė ne tam, kad pajustum savo silpnumą. Visi tai atsiranda savaime, ir tik tu pats nusprendi, kad šios sąlygos tau nesutrukdys pataikyti į taikinį.
Todėl arba nustok skųstis sunkumais ir pradėk šaudyti, arba sutramdyk išdidumą ir pasirink lengvesnį taikinį, į kurį gali šauti tiesiai ir neabejodamas.
Naujausi komentarai