Pavasarį sugrįžus šilumai žmonės laisvalaikiu plūsteli prie vandens telkinių. Daug poilsiautojų atvyksta į gana naują Drevernos prieplauką.
Tiesa, 2008-aisiais pastatytame, o 2009-ųjų birželį atidarytame uostelyje žmogaus gerove ne iki galo pasirūpinta. Krantinė – graži, suolai – tvirti, tačiau kokios nors "knaipės", kurioje būtų galima nusipirkti kavos, arbatos, sulčių ar gazuoto vandens, šį pavasarį dar neįmanoma pamatyti nė pro stiprią lupą. O ir kaip rasi, jei nėra net kukliausio kiosko, prekiaujančio kokiu nors gėrimu.
Pastoviniuoja, pasižvalgo žmonės ir dunda kur nors kitur, kur yra arbatos ar kavos.
Būtent prieplaukos atidarymu buvo žadama skatinti turizmą pamario krašte ir populiarinti Dreverną kaip patrauklų Klaipėdos rajono centrą.
Dreverna iš arčiau
Nepatikėsite, tačiau Dreverna – senas žvejų kaimas, minimas net nuo 1253 metų. Prie Drevernos upės žiočių ir Kuršių marių gyvenusių žvejų vardą garsino kurėnų, vytinių ir venterinių valčių statytojas Jonas Gižas. 2010-ųjų vasarą atidaryta rekonstruota jo etnografinė sodyba.
Miestelio kapinaitėse iki šiol išsaugoti retieji Mažosios Lietuvos architektūros paminklai – krikštai.
Taip pat netoli Drevernos kaimo beveik 300 metų veikė garsus žuvų turgus, sutraukdavęs šimtus žvejų ir pirklių.
Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas.
Šventa tiesa
Prie miestelio stovi meninė rodyklė – kelių metrų aukščio Neptūnas laiko žuvį su Drevernos pavadinimu.
Linksmieji tirščiai
Vakarėlis Drevernos prieplaukos atidarymo šventėje niekaip nesibaigia, svečiai nenori skirstytis.
Organizatoriai stengiasi iš paskutiniųjų: "Žmonės, gal dar ko pageidaujate? Viskio, kavos, taksi?"
Naujausi komentarai