Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Jos data keičiasi – švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.
Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio "vėlės". Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės.
Šiandien – Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje turi būti šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis – irgi pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) turi pasiimti laužo ugnelės ir neštis namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nepriimta, nes tikima, kad tokia ugnimi užkūręs židinį gali namus sudeginti.
Iš bažnyčios reikia parsinešti ir šventinto vandens. Juo pašlakstyti visus namiškius, sodybą ir jos pastatus, gyvulius, o likusį vandenį daug kas supila į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.
Sėskite prie stalo neperalkę
Bandymas "sutaupyti" kalorijų visą dieną nevalgant – tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Visą dieną atsisakote maisto, o šeimai susėdus prie šventinio stalo tampa neįmanoma nepersivalgyti. Pradedate šluoti nuo stalo valgius ir per 15–20 min. suvartojate visą dienos normą, o dar visas vakaras priešakyje.
Išvengti šios situacijos – paprasta. Valgykite visą dieną savo ritmu, pradėdami nuo sočių pusryčių. Tik Velykų dieną per pietus valgykite šiek tiek mažiau. Jei prie šventinio stalo sėdate iš karto po ilgos kelionės – prieš valgydami išgerkite puodelį šiltos arbatos.
Jei norisi pakartotinai įsidėti į lėkštę maisto, prieš tai padarykite pertrauką. Atsistokite nors trumpam nuo stalo arba atsigerkite arbatos. Pabendraukite su stalo kaimynais.
Naujausi komentarai