Saulutė šviečia – apsikuopti kviečia. Tačiau Tiltų gatvėje saulė tikriausiai nešviečia, o gražiam šauksmui čia dirbantys valytojai ar parduotuvių darbuotojai – kurti.
Centrinės miesto gatvės šaligatviai, kuriais kasdien vaikšto dešimtys tūkstančių klaipėdiečių ir svečių iš tolimojo ar artimojo užsienio, stebina šiukšlėmis, kurios čia tūno tikrai ne dieną ar dvi, o gal net mėnesį.
Vienoje vietoje dar, ko gero, akmens amžiuje sudaužytų butelių šukės, kurios pačios, matyt, "nurėpliojo" į pašalę, kitoje – nuorūkos, trečioje – pigaus vyno kvapą dar skleidžiantys plastikiniai buteliai.
Suprantama, jei "Kokteilis" paskambintų miesto merui, šių šiukšlių greitai neliktų. Tačiau ar iki to nusiritome, kad svarbiausias miesto žmogus turėtų nervintis dėl tokių smulkmenų. Meras turi globalesnių reikalų nei tuščia nesuperkama tara ar nuorūkos.
"Kokteilio" pozicija
SOS signalą pradedančioji radistė suprato klaidingai.
Linksmieji tirščiai
Susitinka du draugai, gyvenantys Tiltų gatvėje, ir kalbasi. Vienas sako:
– Nusipirkau butą, o jame tiek daug tarakonų. Gal žinai, ką daryti?
– O tu nusipirk kreidelių nuo tarakonų.
– Ir ką? Padeda?
– Dar kaip padeda. Sėdi sau kampe, paišo.
Naujausi komentarai