Yra mieste tokių automobilių, ant kurių užrašyta "Imu ir važiuoju". Tačiau galima imti ir nevažiuoti, arba važiuoti ir "imti". Gyvenime labiau mėtyti ir vėtyti "Kokteilio" skaitytojai potekstėje supras kitą šio veiksmą nurodančio žodžio prasmę.

Štai anądien prie Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje palikto "golfiuko" mėtėsi tušti buteliai. Kaip rutuliojosi situacija, sunku pasakyti. Gal vairuotojas važiavo, o keleiviai "ėmė", o gal visi kartu "ėmė". Šiaip ar taip, kai kas "ėmė", nes jei nebūtų "ėmę", tai nebūtų ir tuščių alaus (na, vis geresnis blogis nei degtinė) butelių.

Apskritai nuomininkų būta tvarkingų. Prieš palikdami automobilį, jie išmetė tarą ant vejos, kad kitas klientas, norėsiantis pasinaudoti mašina, rastų ją tvarkingą.

Galbūt galėjo būti visai kitaip: tiesiog mašina buvo palikta prie ant vejos išmestų butelių, kurie galbūt ten voliojosi seniai.

Alkoholio žala

Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šitas nuodas jose net kaupiasi. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės – visuose juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.

Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma – jis girtas padarė tai, ko blaivus niekada nepadarytų.

Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė.