Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai dar turbūt pamena bolševikinę aksiomą: "Atėjo Leninas visiems laikams." Dabar gi mums turbūt norima įpiršti, kad "atėjo žalieji valstiečiai, jei ne visiems laikams, tai bent jau ilgam". "Kokteilio" agentas įžvalgusis Ichtiandras tokias išvadas padarė, stebėdamas "valstiečių" kandidatų ikonas buvusios vaistinės vitrinose Klaipėdos senamiestyje. Nors rinkimai nugaudė lygiai prieš du mėnesius ir jokių kitų ženklų apie tai mieste neliko, visi politikai nusikrapštė savo atvaizdus – ir tie, kurie laimėjo, ir tie, kuriems ne taip pasisekė, išskyrus tik daug žadančius "valstiečius". Ką gi tie jų veidai vitrinose galėtų reikšti, "Kokteilio" klausė Ichtiandras ir pats pateikė savo logiškus pamąstymus. Naujai iškeptos valdančiosios daugumos atstovai veikiausiai jau ruošiasi kitiems rinkimams, yra praktiški žmonės ir nemato reikalo nuiminėti plakatų, nes jų gi greitai vėl prireiks. Kas tie ketveri metai, nespėsime apsižvalgyti, kaip jie prabėgs.
Nostalgija
Anksčiau tai bent buvo laikai. Perskaitydavai damai eilėraštį, pakviesdavai pašokti mazurką, palydėdavai namo, pribaigdavai jos vyrą dvikovoje ir viskas – dama tavo. O dabar – darbas, automobilis, kurortai, socialiniai tinklai. Jokio dvasingumo neliko.
Nusipelnė?
Ina į pasimatymą pavėlavo tris valandas, todėl pati suprato, kad tą spyrį į užpakalį iš esmės ji užsitarnavo.
Esminiai skirtumai
Kai lėkštę sudaužo moteris, sakoma, laukia laimė. Kai lėkštė išslysta iš rankų vyrui – jam primenama, kad jo rankos išaugusios iš sėdimosios, o kai ką nors sudaužo katinas – tai pūkuoto liurbio darbas.
Naujausi komentarai