Vakar ne vienas klaipėdietis, matydamas ardomą dirbtinę eglę, turėjo savo nuomonę apie šį įvykį.
"Galėjo dar eglė būti iki stačiatikių Naujų metų, iki artėjančio savaitgalio", – priekaištavo Justinas.
Jam antrinusi Aida pastebėjo, kad katalikų bažnyčiose eglutės žaliuoja ir papuoštos būna iki, berods, vasario 2 dienos.
"Geriau puoštų eglę prieš pat Kūčias ir tegul vėliau ją išmontuoja, – pasiūlė ta pati moteris. – Dabar tik prasidėjo tikroji žiema. Galėtų ji būti, kol sniego yra."
"Gaila, kad išveža, – ašarą nusišluostė Enida. – O tik žiema užgriuvo..."
"Sekmadienio vakarą paskutinį kartą pasigrožėjau", – gedulingu balsu tarė Rasa Elena.
Arvydas turėjo net idėją: "Kam tą eglę kažkur išvežti? Reikėjo uždengti tentu iki kitų Kalėdų".
Mindaugas tai buvo piktas: "Reikia parašus rinkti, kad kitais metais žaliaskarė miesto centre būtų ilgiau."
Faktai, verti dėmesio
Pirmoji spausdinta nuoroda į Kalėdų eglutes pasirodė Vokietijoje 1531 m.
2004 m. atliktoje apklausoje gyvos eglės kvapas buvo tarp populiariausių Didžiojoje Britanijoje.
Nuo 1947-ųjų kasmet norvegai padovanoja Londonui Kalėdų eglę. Ši dovana – padėkos išraiška už Britanijos pagalbą Norvegijai Antrojo pasaulinio karo metu.
Seniau bažnyčia nepritarė Kalėdų eglučių tradicijai – manyta, kad tai pagoniškas simbolis, neturėjęs jokio ryšio su šia religine švente.
XVII–XVIII a. pietvakarių Vokietijoje eglutės buvo kabinamos ant lubų, šis paprotys buvo itin populiarus tarp žemesniosios klasės atstovų.
Pirmasis kalėdinių eglučių turgus įvyko 1851 m.
Anksčiau dovanos buvo dedamos ne po eglute, o kabinamos ant jos.
Jungtinėje Karalystėje gyvų eglučių parduodama daugiau nei dirbtinių.
Linksmieji tirščiai
– Jūs kas?
– Geroji fėja!
– O kodėl su kirviu?
– Nuotaika kažkodėl ne kokia...
Naujausi komentarai