Linksmų plaučių Violeta prisiminė savo vaikystę.
"Kažkada, kai buvau dar paauglė, mane kankino visokie klausimai, į kuriuos nežinojau atsakymų, – pasakojo moteris. – O paklausti ko neturėjau, nes mane vasaromis dažniausiai ištremdavo į kaimą pas senelę. Gamta, daržai, šienas, gyvuliukai. Jokio judesio, dėl kurio verta gyventi. Todėl nusiplaudavau kojas, apsirengdavau geresniais rūbeliais ir eidavau. Senelės pykčiui išeidavau pasivaikščioti keliu, turėdama vilties, kad kas nors papypsės. Dabar tai suprantu, kad pypsenti trylikametei storulei paauglei nelabai buvo dėl ko, bet tada... Juolab kad per dieną tuo keliu nuvažiuodavo vos keli kolūkio traktoriai, sunkvežimiai ir arklių vežimai. Tad pypsenimo mano gyvenime buvo mažoka. Vieną vakarą senelės paklausiau: "Ar tu mylėjai senelį?" Jos žvilgsnį iki šiol atsimenu. Ir tuos žodžius: "Žmonės apie meilę garsiai nekalba. Niekada. Jeigu myli, atsimink, visam gyvenimui".
Jūs norite kalbėti ar tik atsikosėjote?
Vis labiau šylant orams ir lengvėjant rūbams, dažną mūsų pradeda erzinti nuo žiemos užsilikę nereikalingi kilogramai. Ką daryti, jei šiltuoju metu norisi džiaugtis tvirtu ir gražiu kūnu, tačiau užsidaryti sporto salėje nesinori?
Daugiau vaikščiokite. Nereikia savo gyvenimo apversti aukštyn kojomis – užtenka pradėti nuo vieno paprasto pokyčio. Pabandykite skirti daugiau laiko vaikščiojimui. Jei tik yra galimybė, ne važiuokite, o eikite pėsčiomis į darbą.
Vyras su žmona susitarė: jeigu kuris nors bus neištikimas, mėnesiui baigiantis ant stalo turės padėti žirnį. Mėnesiui baigiantis vyras ant stalo padeda du žirnius, o žmona – nė vieno.
– Nejaugi tu man visą laiką buvai ištikima? – paklausė vyras.
– Na, kaip čia pasakius, – bandė sukti uodegą žmona. – Aš tave jau trečią dieną žirnių sriuba maitinu.
Česka (397 719; prancūzų patarlė sako: "Jeigu tavo moteris neteisi, eik ir atsiprašyk jos". Kažko nesupratau)
Naujausi komentarai