Kokteilis

Prieš kelias dienas "Kokteilio" agentas Inpliukadijus visai sumišęs pasiguodė niekaip nesugebėjęs pamatyti to didžiojo laivo, kuris turėjo būti didesnis net už televizijos bokštą. Laivas turėjo švartuotis krantinėje Žvejybos uosto rajone. Tad Inpliukadijus, smalsumo vedamas, iš Mažojo Kaimelio, mindamas dviratį, kaip koks Česka, atsibeldė tiek kilometrų į kitą miesto galą, kad pamatytų tą jūrų milžiną. Ir ką jūs manote, laivo niekur nebuvo matyti. Anoks jis čia galiūnas, bandė guostis klaipėdietis. Ir iš viso, jei nemačiau, vadinasi, jo nebuvo.

Mokytoja liepė parašyti, kas yra ašara.

"Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis", – parašė pirmūnė Marytė.

"Ašara – tai sielos lašas", – sužibėjo klasės poetė Džiulfilda.

"Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams", – skėlė Petriukas.

Ateina žmogus pas psichiatrą ir sako:

– Daktare, man vis atrodo, kad mano namuose pelės žaidžia futbolą.

– Aišku, jums vaidenasi. Imkite ir gerkite šiuos vaistus kasdien.

– O ar galėčiau šiandien dar negerti?

– Kodėl?

– Nes šiandien finalas.

Mokytoja skundžiasi išdykėlio tėvui:

– Jūsų sūnus nupiešė ant suolo musę, ir aš susimušiau ranką ją bemušdama.

– Tai dar nieko, – atsako tėvas. – Jis štai neseniai vonioje nutapė krokodilą, tai aš iššokau pro nupieštas duris.

Mokytoja liepė nupiešti karvę, besiganančią pievoje. Petriukas atneša tuščią popieriaus lapą. Mokytoja klausia:

– O kur žolė?

– Ją suėdė karvė.

– O kur tada karvė?

– Ką ji ten veiks, kur nėra žolės?

Nevalgyk manęs, vilke, – prašo Pagrandukas. – Aš nuo lentynų šlavinėtas, iš pakampių valinėtas. Žodžiu, vienas purvas, dulkės ir nuorūkos.

Českos sekretorė (397 725; iš dienoraščio: "Ech, gerai būti vikšru – ėdi, ėdi, ėdi, tada susisuki į kokoną – miegi, miegi, miegi. Atsibundi ir tu – gražuolė")