Investiciniai sukčiai siautėja: kaip atpažinti ir neįkliūti?

– Pradėkime nuo investicinio sukčiavimo. Ar dažnai žmonės čia nudega ir kokiose situacijose?

– Investicinio sukčiavimo mastai yra tikrai dideli. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro skelbiama statistika rodo, kad tai yra vienas populiariausių sukčiavimo būdų tiek mastu, tiek išviliojamų sumų kiekiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sukčiai nesnaudžia – jie taiko psichologinį spaudimą, apsimeta įstaigomis, siūlančiomis investuoti. Dažnai pradeda nuo mažų sumų, nebūtinai iš karto siūlo investuoti dideles sumas. Todėl pirmiausia reikėtų patikrinti įmonę, siūlančią paslaugas. Lietuvos banko svetainėje skelbiamas finansų rinkos dalyvių sąrašas, tad svarbu įsitikinti, ar ta įmonė turi teisę veikti Lietuvoje. Taip pat būtina įsitikinti, kad su jumis bendraujantis asmuo tikrai atstovauja tai įmonei. Skatinčiau žmones būti itin atsargius, netgi veikti kaip detektyvai – nebijoti kreiptis į įmonę oficialiais kontaktais. Taip pat svarbu žinoti, kad jei siūloma didelė grąža be jokios rizikos, tai yra apgaulė – tokio dalyko nėra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur dažniausiai investuoja lietuviai ir kokią grąžą gauna?

– Pagal namų ūkių apklausas matome, kad nekilnojamasis turtas išlieka populiariausia investavimo kryptis. Tačiau po truputį auga ir susidomėjimas finansiniais instrumentais. Kalbant apie grąžą, ji labai priklauso nuo pasirinkto instrumento ir žmogaus sprendimų, todėl vieno skaičiaus įvardinti negalima.

– Kodėl patartumėte investuoti antrosios pakopos pinigus?

– Nepasakyčiau, kad tai turėtų būti suvokiama tik kaip investavimas. Svarbiausia, kad šie pinigai atneštų naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Juos galima investuoti į save – mokytis, įgyti naujų įgūdžių ir taip ateityje didinti pajamas. Taip pat galima bandyti investuoti kitur, tačiau svarbiausia – neišleisti jų vien tik vartojimui ar pramogoms, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių ateityje.