Pernai gaisruose žuvusiųjų skaičius – vienas mažiausių per Nepriklausomybės laikotarpį | kl.lt

PERNAI GAISRUOSE ŽUVUSIŲJŲ SKAIČIUS – VIENAS MAŽIAUSIŲ PER NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPĮ

Pernai gaisruose Lietuvoje žuvo 72 žmonės – tai vienas mažiausių žuvusiųjų ugnyje ar dūmuose skaičių per visą Nepriklausomybės laikotarpį, rodo BNS surinkti duomenys.

Pavyzdžiui, 2003-aisiais per gaisrus Lietuvoje žuvo 255 žmonės, po dešimtmečio 2013-siais – 150 žmonių.

70 žmonių žūčių buvo užregistruota 2019 metais, tačiau kitais metais šis skaičius išaugo iki 95 žmonių.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, tai galėjo lemti tai, jog dėl COVID-19 pandemijos žmonės daugiau buvo namuose.

94 žmonės žuvo 2021 metais.

„Sumažėjimas tikrai yra didelis žuvusiųjų per gaisrus – beveik 30 proc. sumažėjo. Bendras gaisrų skaičius panašus išliko, šiek tiek sumažėjo gaisrų gyvenamosiose patalpose – 10 proc.“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu.

Kaip ir anksčiau, didžioji dauguma žuvusiųjų ugnyje savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, trečdalio žuvusiųjų žūties gaisre priežastis  – neatsargus rūkymas. Dėl pastarosios priežasties pernai žuvo 26 žmonės.

Lietuvoje gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius yra įsirengę apie 60 proc. gyventojų. Pasak A. Gudžiausko, apklausos parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pateisino šį reikalavimą, jis taip pat privalomas Vakarų gyventojų namuose. Tuo metu trečdalis manė, kad dūmų detektoriai nereikalingi.

„Tai, matyt, ta nuomonė nelabai ir pasikeitė – du trečdaliai, kurie palaikė reikalavimą, juos įsirengė, trečdalis taip ir nepakeitė savo nuomonės. Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, jau yra nubaustų asmenų už tai, kad jie nėra įsirengę dūmų detektorių. Dažniausiai tokie pažeidimai nustatomi tiriant kaimynų skundus dėl neatsargaus elgesio: pavyzdžiui, name gyvena kelios šeimos, kaminas yra bendras, viena šeima atsisako juo rūpintis, nevalo suodžių, neremontuoja ir t.t.

Pastebima, kad daugiausia tragiškų gaisrų, pasibaigusių žmonių žūtimis, kyla rytų ir pietryčių Lietuvoje – aplink Vilniaus regioną ir Dzūkiją, vakarų Lietuvoje žūčių ugnyje pasitaiko mažiau.

Pasak A. Gudžiausko, dėl gaisrų prevencijos pastaruoju metu gana aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi gaisrų prevencijos planą.

„Mūsų pareigūnai su savivalda rengia bendras prevencijos akcijas, sudarinėjam sąrašus asmenų, pas kuriuos yra didelė rizika gaisrų kilimui, saugos įgūdžių stoka, tuos žmones stengiamės aplankyti, pasižiūrėti, ar nėra rimtų pavojų – ar suremontuota krosnis. Kur reikia remonto, mūsų pareigūnai su savivalda ieško galimybių, kaip su savivalda praktiškai pagerinti gaisrinę saugą“, – teigė jis.

Pasak A. Gudžiausko, kai kurios savivaldybės nemažai prisideda prie gaisrų prevencijos: remontuoja krosnis, sutvarko elektros instaliaciją, įrengia dūmų detektorius. Kaip pavyzdį A. Gudžiauskas nurodo Šiaulių miesto savivaldybę, ji gana aktyviai bendradarbiauja su ugniagesiais. 

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS