PO SLAUGYTOJOS SAVIŽUDYBĖS PRABILO APIE MOBINGĄ IR PRIEKABIAVIMĄ: PASIPRIEŠINTI NEĮMANOMA

Po Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugytojos savižudybės teisėsauga pradėjo tyrimą. Keli nusižudžiusios slaugytojos bendradarbiai žiniasklaidai pasakojo apie mobingą, gydytojų rezidentų ir slaugytojų išnaudojimą. Medikų sąjūdžio teigimu, to išgyvendinti nepadeda Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija.

„Neįmanoma pasipriešinti“

Jauna slaugytoja nusižudė kovo viduryje, tačiau viešumon ši žinia iškilo tik praėjus beveik mėnesiui. Tuomet prabilta ir apie neigiamą darbo atmosferą Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje, kuri galėjo tapti viena šio tragiško įvykio priežasčių. Portalas lrt.lt cituoja vieną šios klinikos medikų, kuris tikino, kad apie savižudybės atvejį Kauno klinikų vadovybė darbuotojų neinformavo, o mobingas, patyčios, rezidentų išnaudojimas, seksualinis priekabiavimas Anesteziologijos klinikoje yra kone kasdienybė. „Emocinė situacija darbe yra labai prasta: mobingas, priekabiavimai, įskaitant seksualinius priekabiavimus, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos, bet mes turime tiesiog tai pasilikti sau. Apie tai puikiai žino visas personalas ir vadovai: tiek gydytojų, tiek slaugos. Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti“, – teigiama lrt.lt straipsnyje. Minima, kad viena didžiausių problemų yra darbas laisvu metu. Esą beveik kasdien tenka dirbti papildomas valandas nemokamai. „Oficialus darbo grafikas yra gerokai trumpesnis nei laikas, kurį iš tiesų reikia dirbti. Kone kasdien po darbo tenka dar kelioms valandoms pasilikti darbe. Negali atsisakyti, nes kitaip su tavimi susidoros“, – sakė medikas. „Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių. Kadangi anestezijos slaugytojų darbas yra tiesiogiai susijęs su gydytoju anesteziologu, jie labiausiai patiria hierarchijos pasiskirstymą. Stresas yra kasdienybė, ašaros ir darbo nešimasis namo yra neišvengiamas. Dauguma to nepakelia. Dėl to ir slaugos personalo kaita klinikoje yra didelė“, – nurodė šaltinis.

Nuotaika: „Mobingas, priekabiavimas, įskaitant seksualinį priekabiavimą, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos“, – taip emocinę situaciją apibūdino vienas medikų. / Organizatorių nuotr.

Pradėjo vidinį tyrimą

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė „Kauno dienai“ teigė, kad jokių pranešimų – nei anoniminių, nei neanoniminių, apie galimus smurto ar priekabiavimo atvejus ar kitų nerimą keliančių signalų iš Anesteziologijos klinikos darbuotojų nesulaukta. „Be to, visai neseniai Anesteziologijos klinika buvo vertinta tarptautinių ekspertų, kurie itin teigiamai įvertino klinikos veiklą, tad įtarimų, kad šioje klinikoje būtų problemų dėl darbo atmosferos, iki šiol neturėjome“, – teigė A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pasak jos, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, nuolatinė Kauno klinikų smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija praėjusią savaitę pradėjo vidinį tyrimą, kurio metu įvertins psichosocialinius veiksnius ir atmosferą darbo aplinkoje. Be to, anot A. Aleksandravičiūtės-Šviažienės, šią savaitę Anesteziologijos klinikoje vyks iš anksto suplanuotas psichosocialinių veiksnių vertinimas, kurį, klinikų atstovės teigimu, atliks kompetentingi specialistai. „Tikimės, kad vykstantys tiek vidiniai, tiek išoriniai tyrimai padės atsakyti į visus kylančius klausimus ir prireikus – imtis prevencinių priemonių“, – teigiama komentare.

A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė taip pat nurodė, kad Kauno klinikų administracija nuolat ragina darbuotojus netylėti ir informuoti apie bet kokias netinkamo, neetiško elgesio apraiškas ar galimus psichologinio smurto atvejus darbe. Tam, kaip teigiama, ligoninėje yra įdiegta ne viena priemonė: internetinė anoniminių pranešimų sistema, galimybė tiesiogiai kreiptis į nuolatinę smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją (kurioje yra ir Rezidentų tarybos, ir Jaunųjų gydytojų asociacijos, ir profesinių sąjungų atstovų), Direktorių kavos klubą (kurio metu darbuotojai turi galimybę neformaliai pabendrauti su bet kuriuo administracijos atstovu prie puodelio kavos ir išsakyti savo lūkesčius). Tvirtino, kad visuomet taikomos pranešusių darbuotojų apsaugos priemonės, kaip konfidencialumas ir kt.

Nors buvo priimtas įstatymas, ribojantis gydymo įstaigų vadovų kadencijas, dar gajus ligoninių kunigaikštukų fenomenas, kai į savo pavaldinius žiūrima kaip į asmeninius baudžiauninkus ar suguloves.

A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė pridūrė, kad Kauno klinikos palaiko įvairias iniciatyvas, skirtas darbuotojų psichosocialinei gerovei užtikrinti, nuolat primena apie psichologinės pagalbos galimybes.

Po Kauno klinikų slaugytojos savižudybės prokuratūra atlieka tyrimą. „Informuojame, kad šiuo metu tikslinamos aplinkybės, renkami ir analizuojami duomenys. Siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, šiuo metu daugiau informacijos suteikti negalime“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė.

Sistemos problema

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė mobingą įvardijo kaip vieną prie savižudybės galinčių privesti priežasčių ir apgailestavo, kad jis Lietuvoje vis dar yra sistemos problema, vienaip ar kitaip pasireiškianti įvairiose gydymo įstaigose.

A. Gerliakienės teigimu, po Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės savižudybės prieš trejus metus, apie mobingą gydymo įstaigose imta kalbėti plačiau. Atliktas žurnalistinis tyrimas „Pažemintųjų palata“, kurį ir dabar galima pasižiūrėti jutube, ir kt. Jaunųjų gydytojų asociacija medikų bendruomenę ėmė aktyviai kviesti kreiptis psichologinės pagalbos. Tais metais buvo atnaujintas ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl psichoemocinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo 2020–2022 m. veiksmų plano“. Vėliau, 2022 m., papildytas Darbo kodekso skyrius, skirtas mobingui.

„Turime pakankamai galiojančių teisės aktų, kurie galėtų apginti drabuotoją, tačiau kodėl tai neveikia taip sklandžiai, kaip norėtume? Kaip sprendžiamos konfliktinės ar su tragiškais darbuotojų pasitraukimo iš gyvenimo įvykiais susijusios situacijos, priklauso nuo padalinių vadovų ar gydymo įstaigos administracijos požiūrio į savo personalą, empatijos ir kompetencijų suvaldant situaciją. Stebina tendencija nutylėti tokius atvejus. Ypač glumina tai, kad tyli gydymo įstaigų administracija, tyli artimiausi kolegos, kurie matė, kaip buvo ujamas darbuotojas“, – tendenciją įvardijo A. Gerliakienė.

Vis dėlto ji akcentavo, kad dažnas smurtą patiriantis darbuotojas nemoka tinkamai reaguoti, neatsispiria provokacijoms, emocingai, kartais agresyviai ginasi, todėl jį lengva apkaltinti neadekvatumu, ir mobingas tarsi tampa pateisinamas, todėl tęsiamas toliau.

„Psichologai pabrėžia, kad toksiškuose santykiuose pusė atsakomybės tenka ir smurtą patiriančiam asmeniui, šiuo atveju – ujamam darbuotojui. Mokydamasis ryžtingai atstovauti savo poreikiams, išmanantis darbo teisę darbuotojas galbūt visai nepatirs mobingo ar bent jau nesusidurs su sunkiais padariniais, ras lengvesnę išeitį, nei pasitraukti iš gyvenimo“, – teigė LMS pirmininkė.

Ji atkreipė dėmesį į kitą priežastį, medikus, kitus sveikatos sistemos darbuotojus vedančią link emocinio perdegimo, išsekimo ribos: „Sveikatos darbuotojams būdingas polinkis aukotis ir rūpinimasis ligoniais dažnai pakenkia patiems medikams, jie pamiršta pasirūpinti savo fizine, emocine ir socialine gerove, tarsi laukia, kad kažkas kitas už juos tai padarys. Kartais darbuotojai pasiduoda iliuzijoms apie menamą prestižą dirbti vienoje ir kitoje įstaigoje. Verta pagalvoti, kokia to „prestižo“ kaina. Ką galima šiame požiūryje pakeisti? Pervertinti savo darbo ir poilsio režimą, psichologinę higieną, teisines kompetencijas, savo gebėjimą brėžti ribas ir komunikuoti. Visi išvardyti dalykai yra įvaldomi ir gali apsaugoti nuo tragiškų padarinių.“

Auristida Gerliakienė / Organizatorių nuotr.

Kas padėtų išvengti?

A. Gerliakienės žodžiais, darbuotojo interesų atstovavimas yra profesinių sąjungų kompetencija. Ji kvietė medikus stoti į tokias profesines sąjungas, kurios iš tiesų rūpinasi darbuotojais, o ne SAM ar darbdavio interesais, arba patiems burti naujas.

„Kalbant apie įstaigų gebėjimą tvarkytis su mobingu, reikia neformaliai ir principingai laikytis jau veikiančių teisės aktų. Smurto apraiškų toleravimas darbo aplinkoje iš tiesų yra administracijos silpnumo ir nekompetencijos įrodymas. Kai psichologiškai smurtaujant darbuotojai verčiami atlikti papildomus darbus, tai tik parodo, kad įstaigoje stringa darbo organizavimas, trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, skaidrumo. Ar tikrai verta dirbti tokioje įstaigoje, kai medikų trūksta?“ – retoriškai klausė LMS vadovaujanti gydytoja.

Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad mobingo ir kitokių prichologinio smurto formų išgyvendinti nepadeda VDI ir SAM pozicija.

„Ydinga ir kito požiūrio reikalaujanti situacija yra, kai VDI arba SAM, į kurias vis dažniau kreipiasi smurtą patyrę medikai, savo išvadose neretai siunčia darbuotoją pas darbdavį, kuris arba pats yra smurtautojas, arba palaiko smurtaujančius padalinių vadovus. Tokie atvejai yra gana dažni, todėl darbuotojai, nesulaukę pagalbos, pasijunta bejėgiai, susitaiko su esama situacija, arba pasitraukia iš gyvenimo. Nors buvo priimtas įstatymas, ribojantis gydymo įstaigų vadovų kadencijas, dar gajus ligoninių kunigaikštukų fenomenas, kai į savo pavaldinius žiūrima kaip į asmeninius baudžiauninkus ar suguloves“, – pastebėjo LMS pirmininkė.

„Lietuvoje yra gerų sėkmės pavyzdžių, yra įmonių, kuriose situacija pasikeitė iš esmės įvedus kolegialų valdymą ir nepriklausomų narių dalyvavimą. Kolegialūs organai koordinuoja vadovų veiklą, iškelia tikslų, juos skiria ir atleidžia, nustato atlygį. Įstaigos vadovui lieka vykdomosios funkcijos, užtikrinančios efektyvią įstaigos veiklą. Įvedus tokių pakeitimų Nacionaliniame sveikatos susitarime, smurtas būtų valdomas skaidriau ir efektyviau“, – įsitikinusi A. Gerliakienė.

Pasak jos, taip būtų išvengiama bent dalies sveikatos sistemos darbuotojų savižudybių.

Psichologinė pagalba telefonu

Kilus psichologinių problemų, savižudiškų minčių, psichologinė pagalba telefonu teikiama:

Jaunimo linija – 8 800 28 888 I–VII, visą parą;

Vilties linija – 116 123, I–VII visą parą;

Krizių įveikimo centras – 8 640 51 555, I–V 16–20 val., VI 12–16 val.

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami.