REKORDIŠKAI IŠAUGO NELAIMIŲ KELIUOSE – KAS KALTAS?

Draudikai suskaičiavo, kad šiemet vairuotojams jau išmokėjo beveik 3 mln. eurų žalos atlyginimo po susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose. O tai jau siekia per visus praėjusius metus atseikėtą sumą. Susidūrimai su žvėrimis fiksuojami ne tik automagistralėse. Pasirodo, kai kurie jų ilgainiui tampa ir didžiųjų miestų gyventojais. Visgi, važiuojant net ir nedideliu greičiu mieste, į kelią išbėgęs šernas automobiliui gali padaryti didesnį nei 5 tūkst. eurų nuostolį, o susidūrimas su briedžiu kainuoti ir gyvybę, praneša LNK.

Situaciją pakomentavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas Saulius Skuja.

– Draudikai skaičiuoja, kad išaugo susidūrimo su žvėrimis atvejų skaičius. Jau ruduo, nors dar gyvename vasariškomis nuotaikomis, bet ar jau būtina pasisaugoti?

– Rugsėjis mus džiugina gražiais, vasariškais orais, bet gyvūnų migracija jau yra prasidėjusi. Jau ir vasaros pabaigoje kai kurie gyvūnai, pirmamečiai jaunikliai atsiskiria nuo savo motinų, pradeda gyventi savo savarankišką gyvenimą. Aišku, jie neturi dar patirties ir dažnai patenka į kelią.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitą savaitę prasidės rūkas ir eismo sąlygos bus dar sudėtingesnės.

– Rudeniui įsivažiuojant, prasideda rūkai, keičiasi oro sąlygos. Jos gali būti pakankamai pavojingos tiek vairuotojams, tiek patiems gyvūnams.

– Kaip tik kalbėjome, kad klimato kaita keičia viską. Dabar turime ypatingai šiltą rugsėjį. Gal pastebėjote kažkokias tendencijas, kad gyvūnai vėliau nueina miegoti ar anksčiau keliasi?

– Kažkiek situacija keičiasi. Pavojingiausia yra anksti ryte ir sutemus. Valanda prieš patekant saulei ir valanda prieš saulei leidžiantis yra pats pavojingiausias laikas, nepaisant klimato kaitos. Tai yra įprastas gyvūnų judėjimo rėžimas. Rudenio metu gyvūnai keliaus į savo žiemos buveines. Dažnai žvėrys patenka į miestelius ar miestus, kur susiduria su nepažįstama aplinka ir atsiranda didesnis pavojus.

– Tai nereikėtų stebėtis, jei Vilniuje važiuojant Geležinio Vilko gatve gali iššokti koks briedis?

– Tas tikrai nestebintų. Vieni gyvūnai ateina į miestą, tačiau dalis gyvūnų ir gyvena Vilniuje. Vilnius yra pakankamai žalias miestas, čia gyvena ir lapės, ir kiškiai, ir stirnos. Reikia būti atidiems ne tik išvažiavus už miesto, bet ir mieste.

– Valstybė deda labai daug pastangų šioje vietoje. Keliaujant lik jūros matome atitvarus. Ar čia galime jaustis saugesni, ar vis dėlto yra rizika, kad žvėris gali peršokti atitvarą?

– Ta tvora neturėtų mūsų užliūliuoti. Aišku, iš vairuotojų pusės tai yra gerai, tačiau iš gyvūnų pusės tai nėra gerai. Kadangi jų įprastiniai keliai tokiu būdu yra visiškai uždaryti ir jie ieško būdų, kaip kirsti tas automagistrales. Todėl nereikėtų atsipalaiduoti.

Reikia būti pasiruošus, kad jis gali netikėtai iššokti, reikia sumažinti greitį iki minimalaus.

– Kaip pasirūpinti savo saugumu? Gal yra kažkokios priemonės ? Buvo daug kalbama apie ultragarsinius švilpukus. Kiek jie yra veiksmingi?

– Nepasisakysiu dėl švilpukų, neturiu patirties su jais. Bet jie turėtų padėti. Svarbiausia yra laikytis leistino greičio ar pasirinkti netgi mažesnį, ypatingai tomis rizikingomis valandomis. Reikia stebėti kelkraščius. Jei gyvūnas stovi šalia kelio, reikia laukti, ką jis darys. Reikia būti pasiruošus, kad jis gali netikėtai iššokti, reikia sumažinti greitį iki minimalaus.

– Gyvūnai yra mūsų valstybės turtas. Tad, jei susidūrėme su jais, reikėtų apie tai pranešti ir tada atlyginti žalą valstybei.

– Įvykus nelaimei, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Atvažiuos policija, atvažiuos vietiniai medžiotojai. Dar reikia paminėti, kad migruoja ir paukščiai. Dažnai ir jie tampa aukomis po automobilio ratais. Vasarą matome baltuosius gandrus, pelėdas, apuokus. Labai dažnai galime jų rasti žuvusių šalia kelio.