„Romuva“ antru savo skundu EŽTT prašė įvertinti, ar 2023 metais atmetę valstybinį pripažinimą, o projektą dėl bendrijos nepripažinimo grąžinę tobulinti Žmogaus teisių komitetui, Seimo nariai pažeidė jos teisę skleisti religiją ir ją diskriminavo, nacionalinėje teisėje nesant galimybės apskųsti nepalankų parlamentarų sprendimą.

Šis balsavimas Seime vyko po pirmo 2021-ųjų EŽTT sprendimo, kuriuo Strasbūro teismas konstatavo, kad „Romuvai“ anksčiau nesuteikdamas valstybės pripažinimo Seimas pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją.

Kaip rašė BNS, pernai priėmęs antrą paraišką, teismas byloje turėjo spręsti, ar Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnis, numatantis valstybėms besąlyginę pareigą vykdyti šio teismo sprendimus, neužkerta kelio nagrinėti „Romuvos“ skundus pakartotinai ir ar bendrijos kreipimasis leidžia nustatyti naujus pažeidimus.

Vis dėlto balandžio pabaigoje posėdį surengusi EŽTT komisija nusprendė „Romuvos“ bylos toliau nenagrinėti, apie šį sprendimą raštu ji pranešė gegužės 15-ąją.

Teismas nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms, kaip apibrėžta konvencijoje ir jos protokoluose.

Pasak Strasbūro teismo, toks sprendimas priimtas po to, kai religinė bendrija sausio pabaigoje informavo apie praėjusių metų gruodį Seimo jai suteiktą valstybės pripažinimą. Teismas padarė išvadą, kad „Romuva“ nebepalaiko savo skundo.

„Teismas nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms, kaip apibrėžta konvencijoje ir jos protokoluose, dėl kurių reikėtų toliau nagrinėti pareiškimą“, – teigiama teismo nutartyje.

Krivė: „Romuva“ norėtų tapti tradicine bendrija, pradėjo forminti santuokas

„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė BNS šią savaitę sakė, kad bendrija vis tiek „nėra labai laiminga“ dėl, anot jos, diskriminacinių Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo nuostatų.

„Mes vis dėlto nesame labai laimingi ir patenkinti, nes manome, kad mums labiausiai iš visų tradicinių religinių bendrijų priklauso būti tradicinei, nes ta mūsų tradicija siekia tikrai daugiau negu krikščionių“, – kalbėjo I. Trinkūnienė.

Jos teigimu, religijų skirstymas į tris grupes pagal valstybės pripažinimo ir tradiciškumo kriterijus yra „galima sakyti, diskriminacinis“.

„Dabar mes esame antrame lygmenyje, anksčiau buvome pačiame žemiausiame, kuris vadinosi valstybės nepripažintos netradicinės religinės bendrijos. Mes galėtume gauti paramą ir galėtume mokyti mokyklose, jeigu turėtume aukščiausią pripažinimo lygį, tai yra būtume pavadinti valstybės pripažinta tradicine religine bendrija. (...) Dabar norėtume to, bet turėjome gauti tą antrą etapą ir tada siekti toliau“, – sakė „Romuvos“ krivė.

Kaip rašė BNS, pagal įstatymą valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Pasak I. Trinkūnienės, arba Seimo nariai turėtų keisti Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą, kad šis „nebūtų toks diskriminacinis“, arba „Romuva“ – siekti būti pripažinta tradicine religine bendrija.

„Nes dabar vienintelis dalykas, ką mes gavome, tai turime galimybę oficialiai sudaryti, įforminti santuokas. Jau naudojamės tokia teise, (...) jau žmonės kreipiasi, jie nori, kad mes būtume tie, kurie ir padarome apeigą, ir sutvarkome dokumentus“, – sakė krivė.

Tačiau ji negalėjo nurodyti, kiek santuokų sudarė „Romuva“, gavusi valstybės pripažinimą.

Bendrijos vaidila Jonas Vaiškūnas gruodį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad „Romuva“ neplanuoja siekti tradicinės religinės bendrijos statuso, nes yra tokia „be jokių dokumentų“, ir jos pripažinimas tradicine pagal galiojančius įstatymus nesuteiktų „Romuvai“ didesnių teisių už kitas pripažintas religines bendrijas.

Pripažinimo siekė septynerius metus

Kaip skelbė BNS, valstybės pripažinimą „Romuvai“ Seimas suteikė praėjusių metų gruodžio viduryje.

Tai parlamentarai padarė po to, kai bendrija antrąkart kreipėsi į EŽTT dėl pažeistų jos teisių skleisti religiją, diskriminavimo ir negalėjimo nacionaliniuose teismuose skųsti Seimo sprendimo.

Pirmą kartą dėl valstybės pripažinimo „Romuva“ į parlamentą kreipėsi dar 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019-aisiais organizacija pateikė pirmą paraišką Strasbūro teismui.

XX amžiuje įkurta „Romuva“ yra daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. Savo skelbiamą tikėjimą ji grindžia baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas.

Organizacijos nuostatuose skelbiama, kad pasaulis yra visuotinai gyvas, o gyvybę reikia gerbti ir mylėti. „Romuva“ gyvais laiko saulę, vandenį, medį, akmenį ir panašiai.

Per 2001-ųjų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.