Neatitikimas ar klastojimas?
Visiems be išimties Lietuvoje realizuojamiems tauriųjų metalų gaminiams privalomi du ženklai: valstybinis kontrolinis ženklas, kurį įspaudžia bet kurios ES valstybės įgaliota prabavimo institucija, ir atsakomybės ženklas, registruotas ES valstybėje.
Juvelyrinių gaminių ženklinimo paslaugą mūsų šalyje teikia LPR. Rūmai ne tik ženklina juvelyrinius gaminius, bet ir prižiūri, kad šalies rinkoje būtų tik kokybiški ir valstybiniais ženklais pažymėti gaminiai. Gaminiai gali būti atvežti iš bet kurios šalies, tačiau parduoti galima tik juos paženklinus. Mums įprasta tuos ženklus vadinti tiesiog prabomis, o procesą prabavimu.
Į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi septyniolika metų didmenine prekyba juvelyriniais gaminiais užsiimanti bendrovė „Aukseda“. Juvelyrinius gaminius bendrovė importuoja iš ES ir trečiųjų šalių. Įmonė gaminius tiekia juvelyrinėms parduotuvėms, kurios juos parduoda galutiniams vartotojams.
Prieš išleisdama į rinką, importuotus gaminius „Aukseda“ žymi savo atsakomybės ženklu, kuris registruotas LPR, o paskui gaminys įspauduojamas valstybiniais ženklais minėtuose prabavimo rūmuose.
Įprastą bendrovės veiklą aukštyn kojomis apvertė 2023 m. LPR atliktas patikrinimas vienoje Visagino juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, kuriai „Aukseda“ parduoda gaminius. Patikrinimo metu nustatyta, kad septynių juvelyrinių gaminių ženklinimas neautentiškas ir kad tie gaminiai įsigyti iš „Auksedos“. LPR gaminius konfiskavo.
„Auksedos“ vadovas Edenas Mankauskas su tokiu LPR sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti rūmų sprendimą konfiskuoti gaminius. LPR direktorė Virginija Pavalkienė teismo prašė ieškinį atmesti ir palikti galioti rūmų priimtą sprendimą.
„Auksedos“ vadovas stebėjosi, esą tikrinant gaminių ženklinimą, prabavimo bandymo protokoluose fiksuotas ne Lietuvos valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų klastojimo faktas, o tai, kad jie neatitinka autentiškų ženklų. „Neatitiktis autentiškumui savaime nėra ir negali būti prilyginama ženklų klastojimo faktui, nes autentiškumas galėjo būti neišlaikytas dėl nusidėvėjusių įspaudų, dėl gaminių mechaninio ar cheminio poveikio, dėl kurių ženklai tiesiog nusidėvėjo, nusitrynė ir t. t., kas pasitvirtino šioje byloje“, – patikslino „Auksedai“ atstovaujanti advokatė Sonata Žukauskienė.
Nutylėtos aplinkybės
Tačiau ši 2023 m. prasidėjusi istorija peržengė administracinio ginčo ribas. „Aukseda“ kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo arba Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatyto ar užsienio valstybės kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimo, suklastojimo, realizavimo ar netikro įspaudo panaudojimo ir piktnaudžiavimo.
Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, tačiau „Aukseda“ akcentuoja, kad šiame nutarime dėl atsisakymo pradėti tyrimą fiksuota aplinkybių, kurios itin reikšmingos nagrinėjant šią administracinę bylą.
Iš esmės toks ginčas galėtų būti visai nesudėtingai išsprendžiamas. Paimi ginčo gaminius, palygini juos su žymėjimo etalonais ir viskas aišku – atitinka arba ne. Tačiau situacijai suprasti būtinos kelios techninės detalės: ženklinimas atliekamas rankiniu būdu specialiais kaltukais, kurie dėvisi, todėl specialiose plokštėse daromi kaltukų įspaudai, o kai nustatoma, kad kaltukas susidėvėjo, jis nurašomas, bet neišmetamas, o paliekamas saugoti.
Neatitiktis autentiškumui savaime nėra ir negali būti prilyginama ženklų klastojimo faktui.
„Auksedos“ vadovas E. Mankauskas tikina, kad visus gaminius prabavimui teikdavo LPR Kauno padaliniui. Regis, kokia problema paimi plokšteles su kaltukų įspaudais ir palygini. Juolab kad LPR direktorė V. Pavalkienė teisme aiškino, kad įstaiga turi „tiek visų metų kaltukus, tiek naujų, tiek nusidėvėjusių kaltukų įspauduotas plokšteles“.
Tačiau paaiškėjo aplinkybė, kad 2018–2019 m. naudotų kaltukų ir plokštelių su tų kaltukų įspaudais, t. y. lyginamaisiais pavyzdžiais, nėra. „Įstaigai 102 metai, nė vienas kaltukas iš įstaigos nėra išėjęs. Mes juos turime ir saugome visus“, – tokią direktorės V. Pavalkienės citatą teismui priminė advokatė.
Paaiškėjo, kad 2018 m. LPR sudarė sutartį su Lietuvos monetų kalykla dėl naujų žymeklių gamybos. Apžiūrėjus gautus žymeklius buvo nustatyta, kad 86 proc. jų pagaminti netinkamai, neatitinka techninės specifikacijos. Buvo pagaminti nauji, kuriais imta žymėti gaminius Druskininkų ir Vilniaus padaliniuose.
Tačiau jau po trijų dienų iš Vilniaus padalinio buvo gauta tarnybinė informacija, kad žymekliai kasdien keičia savo išvaizdą. Panaši situacija ir Druskininkuose. „Aukseda“ gaminius teikdavo Kauno padaliniui. Štai kokia informacija pateikta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: „Lietuvos monetų kalyklos pagaminti žymekliai LPR Kauno padalinyje buvo naudoti laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., jais įspauduoti iš viso 7 077 aukso gaminiai. Teikiama sąrašas ūkio subjektų, kuriems tuo laikotarpiu Kauno padalinyje buvo suteiktos prabavimo ir įspaudavimo paslaugos. Bendrovė „Aukseda“ aukso gaminius per šį laikotarpį prabavimui teikė nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 4 d. Iš viso Kauno padalinyje 2019 m. buvo prabuoti ir įspauduoti 82 536 aukso gaminiai, iš jų 22 361 aukso gaminys, pateiktas bendrovės „Aukseda“.“
Taip pat nurodoma, kad 2019 m. pabaigoje Lietuvos monetų kalyklos ir LPR atstovų sutarimu nekokybiški žymekliai ir metalinės plokštelės su įspaudais buvo nurašytos ir pasirašytas sunaikinimo aktas. Taigi, rūmuose nėra likę jokių Monetų kalyklos žymeklių ar jų įspaudų metalinėse plokštelėse.
Nesvarbu, kas gamina?
LPR direktorės V. Pavalkienės aiškinimas, kad įstaiga saugo visus kaltukus ir plokšteles su įspaudais, subliuško. Kauno apygardos administracinis teismas dar kartą pasitikslino, ar Monetų kalyklos žymekliai ir plokštelės buvo sunaikintos. Direktorė patvirtino, kad tai įvyko Monetų kalyklos iniciatyva, esą kalykla neturėjo tinkamo technologinio proceso reikiamiems žymekliams pagaminti.
Direktorė negalėjo argumentuotai paaiškinti, kam reikėjo naikinti plokšteles su žymeklių įspaudais net jei jie ir nekokybiški.
Ji priminė, kad tuo metu dar nebuvo rūmų direktorė, todėl tik pagal dokumentus mato, kad sunaikinimas įvyko Lietuvos monetų kalyklos iniciatyva.
Civilinei apyvartai tūkstančiai tauriųjų metalų gaminių buvo pažymėti nekokybiškais prabavimo žymekliais.
„Galbūt nenorėjo, kad žinotų, jog jie nesugeba pagaminti, kad jie technologiškai neturi galimybių. Bet žymekliai vis tiek negalėjo būti nei didesni, nei mažesni“, – aiškino direktorė. Esą tai, kad nėra to laikotarpio lyginamųjų pavyzdžių, neturi įtakos sprendimui dėl septynių „Auksedos“ juvelyrinių gaminių.
Advokatė S. Žukauskienė nenusileido: „Svarbu tai, kad LPR pripažįsta, kad įstaigoje nėra likę jokių Monetų kalyklos žymeklių ar jų įspaudų metalinėse plokštelėse, nes jie buvo sunaikinti Lietuvos monetų kalyklos, o atsakovė tame procese nedalyvavo. Kitaip tariant, civilinei apyvartai buvo suženklinti tūkstančiai tauriųjų metalų gaminių nekokybiškais prabavimo žymekliais, o dėl atsakovės sprendimo sunaikinti valstybės turtą – žymeklius, šiandien nei „Aukseda“, nei kiti ūkio subjektai, nei teismas, nei ekspertai neturi objektyvių galimybių patikrinti, ar „Auksedos“ gaminiai nebuvo prabuoti būtent Lietuvos monetų kalyklos nekokybiškais ir jau sunaikintais kaltukais.“
„Nesvarbu, kas per visą LPR istoriją gamino žymeklius. Jie visi gaminami pagal tą pačią matricą“, – V. Pavalkienė laikėsi nuomonės, kad ginčo objektu tapusių septynių juvelyrinių dirbinių žymėjimas falsifikuotas.
Beprasmė rizika
Be to, direktorė teismui pažėrė „Auksedos“ vadovo E. Mankausko ankstesniuose teismo posėdžiuose sakytų citatų. Pasak V. Pavalkienės, E. Mankauskas negalėjo pasakyti, kada buvo prabuoti gaminiai, nes prabavimui jų pateikia daug. „Prekė gali būti prabuota 2007, 2008 m., o parduota šiandien“, „po prabavimo pardavimo laikotarpis gali užsitęsti ir dešimt metų“, – E. Mankauską citavo V. Pavalkienė.
Tačiau „Auksedą“ teisme atstovaujanti advokatė S. Žukauskienė atrėmė šiuos direktorės V. Pavalkienės pastebėjimus, vardydama, kad Visagino juvelyrinių gaminių pardavėja gaminius iš „Auksedos“ įgijo 2020 m. birželį ir spalį, taip pat 2021 ir 2022 m. rugpjūtį: „Tą įrodo PVM sąskaitos faktūros, vadinasi, įspaudavimas vyko iki šio laikotarpio, labiausiai tikėtina, kad 2019 m.“
Pagal „Auksedos“ pateiktas sąskaitas faktūras matyti, kad LPR nuolat prabavo, įspaudavo ir ženklino „Auksedos“ gaminius, už tai gaudavo atlygį. „Ginčijamame nutarime konstatuojama, kad gaminio sudėtis tinkama, kad gaminiai paženklinti „Auksedos“ atsakomybės ženklu, tačiau neva įspauduoti padirbtais, suklastotais, neautentiškais Lietuvos valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais. Vadinasi, du veiksmai yra teisingi, o įspaudavimas yra neteisėtas“, – logikos trūkumą akcentuoja S. Žukauskienė.
Teismo posėdžio metu E. Mankauskas patvirtino ieškinyje išdėstytus argumentus. Vienas jų, kad jokios prasmės didmenininkui, kurio sandėliuose – dešimtys tūkstančių juvelyrinių dirbinių, klastoti valstybinį įspaudą ant gaminio, kurio praba atitinka nurodytą įspaude. LPR prabavimo laboratorija patvirtino, kad gaminių aukso lydinys atitinka įspaude nurodytą prabą. Be to, ženklinimo falsifikavimas, anot E. Mankausko, neturi ir jokios ekonominės naudos, nes gaminių ženklinimo vertė yra itin maža – vieno gaminio ženklinimas kainuoja 0,50 euro.
Naujausi komentarai