„Teksto mozaiką paėmus, galima sakyti, kad yra žeminimas. Žeminimas atsiskleidžia turinio lygmenyje: leksika, pasirenkami veiksmažodžiai „klykauja“, „perėjūnai“ nėra vulgarizmas, bet turi neigiamą konotaciją, sustiprina žeminantį turinį“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį liudijo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė S. Kietytė.

Specialistė buvo apklausta, nagrinėjant 73 metų A. Laučienės baudžiamąją bylą. S. Kietytė jau anksčiau buvo atlikusi minėto straipsnio ekspertizę, parašė savo išdavas ir dabar jas patvirtino teisme.

Anglų kalbos mokytojos išsilavinimą turinti A. Laučienė kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio. Jame ji rašė apie lietuvių kalbą, šalyje gyvenančius kitataučius, minėjo galimą jų nenorą išmokti lietuvių kalbos, tekste minimas „nelietuviškas kraujas“.

„Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite savo verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams“, – buvo rašoma straipsnyje.

A. Laučienės bylą nagrinėjantis teismas jau buvo apklausęs porą ekspertų, tačiau, teismo vertinimu, lingvistinė analizė ir teksto suvokimo klausimai liko galo neišspręsti, todėl bus ieškoma dar vieno eksperto.

Skleidžiamos supriešinimo idėjos

Straipsnio ištraukos buvo aptarinėjamos ir teismo posėdyje. Teisėja Evelina Petraitienė ekspertės klausė, kuo blogos yra straipsnyje minimos frazės.

Ekspertė S. Kietytė teigė, kad straipsnyje skleidžiamos supriešinimo idėjos, bet paskui pateikiama išlyga kitataučiams pasilikti, jiems pateikiami reikalavimai.

„O pas mus rusiškai (!) kalbančios parduotuvių kasininkės ukrainietės niekaip nesugeba išstenėti lietuviškai: “Prašom, ačiū, prašom paimti kvitą, geros dienos!”. Aptarnavimo srityje, užėjus karui Ukrainoje, pradėjo klestėti baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitatautės pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti “Prašom”. Išmoko iš Ukrainos rusių. Ar leisime taip ir toliau tęstis?

Kiekvienas lietuvis tokiai kasininkei turi priminti mandagaus aptarnavimo taisykles ir išsikviesti vadybininką pasiaiškinti. Bet čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi“, – savo straipsnyje rašė A. Liaučienė.

Teisme buvo aptariama paskelbta mintis, kad rusiškai kalbančios ukrainietės kasininkės padarė įtaką kitoms, mandagumo aptarnavimo srityje sumažėjo.

„Situacija tarsi parodo visos tautos bruožus, priešpriešą, kad mūsų tauta labiau išsilavinusi“, – mano A. Liaučienės straipsnį analizavusi ekspertė S. Kietytė.

Tuo metu teisėja E. Petraitienė ekspertės teiravosi, kas jos vertinimu straipsnyje skleidžiama – ar neapykanta tautai, ar individams, nesimokantiems kalbos.

Ekspertė S. Kietytė teigė, kad sunku kalbėti apie kitataučių integraciją, kai visas tekstas yra priešinantis.

Lieka klausimų, teismas ieškos dar vieno eksperto

Tuo metu A. Laučienės advokatas Tomas Januškevičius ekspertės teiravosi, ar galima objektyviai įvertinti jo klientės straipsnį, neatsižvelgiant į istorinį ir geopolitinį kontekstą. Ekspertė į tai atsakė, kad šis klausimas yra įdomus.

„Gerbiama eksperte, negi jums neaišku, kad aš ginu lietuvių kalbą Lietuvoje, negi neaišku? Kitataučiai nemoka lietuvių kalbos, dėl to kenčiame mes ir jie. Mes kitos Lietuvos planetoje neturim ir ją turim ginti, ar jūs sutinkate?“, – į ekspertę kreipėsi A. Laučienė.

Teismo posėdį stebėjo didelis būrys Nacionalinio susivienijimo narių, tarp jų buvo ir vienas iš šios politinės jėgos lyderių Vytautas Radžvilas. Surinkusieji garsiai piktinosi ekspertės vertinimu, kaltino ją neišprusimu.

Teisėja E. Petraitienė sakė, kad byloje reikia pašalinti visus neaiškumus, susijusius su lingvistika ir teksto suvokimu, todėl į posėdį bus kviečiamas dar vienas ekspertas.

Ieškos dar vieno specialisto

ELTA primena, kad A. Laučienės bylą gegužę jau liudijo kaltinamosios tekstą vertinęs kalbos ekspertas Laimutis Laužikas. Jis nurodė, kad tekste įžvelgęs kritiką kitataučiams dėl esą jų nenoro pritapti Lietuvoje.

„Dar reikia specialisto su specialiomis žiniomis. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete Antanas Smetona duoda išvadas. Tai nebūtų ekspertizė“, – svarstė teisėja E. Petraitienė, minėdama garsaus kalbininko pavardę, ketinant jį apklausti teisme.

Tuo metu kaltinamosios advokatas T. Januškevičius paragino teisėją daryti išvadas su turimais duomenimis byloje.

„Dvejus su puse metų trunka procesas ne dėl kaltinamosios kaltės. Bylos nagrinėjimas turi būti koncentruotas. Smetonos, kaip lingvistikos eksperto, nėra būtinumo kviesti, nes ekspertai paprastai apklausiami apie savo išvadas, Smetona tokios išvados neteikė“, – pažymėjo advokatas.

Bylos posėdis bus tęsiamas lapkričio 24 dieną. Teismas ketina kreiptis į Vilniaus universitetą, kad jis savo nuožiūra parinktų teksto analizei tinkamiausią specialistą, kuris įvertintų kaltinamosios tekstą.