Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pernai padaugėjo dvylika kartų, o daugiau kaip 94 proc., arba 43,7 tūkst. jų gauta iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba.

Beveik dukart padaugėjo pranešimų, kuriuos siuntė grynųjų pinigų perlaidų įmonės. Pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad ne visos privalančios tai daryti įmonės teikia informaciją FNTT.

FNTT direktorius Antonis Mikulskis sako, kad jau nuo 2021 metų pradžios pastebimas augantis tokių pranešimų skaičius.

„Tam įtakos turėjo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus plėtra, į Lietuvą atėjo stambių rinkos dalyvių, buvo perkelta papildomai apie 10 mln. vartotojų sąskaitų. Iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų gautų pranešimų skaičius sudarė daugiau kaip 94 proc. visų per praėjusius metus gautų pranešimų. Tarnybai tai buvo didelis iššūkis, tačiau planuotas pasiruošimas bei skirtas papildomas finansavimas padėjo išvengti blogojo scenarijaus“, – pranešime sakė A. Mikulskis.  

Pasak A. Mikulskio, pernai padaugėjo atvejų, kai Lietuvos gyventojai dalyvauja internetinėse lažybose ir gauna pajamas iš nelegalių jų organizatorių.

„Ankstesniais metais stebėtos tendencijos – nusikaltimai, susiję su COVID-19, socialinė inžinerija, sukčiavimas internete ar pasinaudojant virtualiomis valiutomis – yra vis dar aktualios ir plačiai naudojamos“, – teigia FNTT.

Be to, pernai pastebėtas aktyvus naujų klientų susidomėjimas galimybe Lietuvoje vykdyti virtualiųjų valiutų operatorių veiklą – tokių bendrovių skaičius Lietuvoje labai išaugo, nes čia kol kas ši veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs įmonių steigimo reikalavimai. Dažnai konsultuojasi asmenys iš Latvijos ir Estijos.

„Didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė tiek palankios sąlygos pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje be licencijos, tiek ir susiklosčiusi sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse šalyse“, – pranešime teigia FNTT. 

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas pastebi, kad pernai daugiau pranešimų pateikė ne tik e. pinigų ir mokėjimo įstaigos, bet ir kredito unijos, valiutos keityklų operatoriai ir virtualiųjų valiutų operatoriai, finansų maklerio ir valdymo, gyvybės draudimo įmonės. 

„Tačiau analizuodami duomenis pastebime, kad ne visi įpareigotieji subjektai teikia tarnybai pranešimus. Per 2020–2021 metus pranešimų neteikė įmonės ar asmenys, užsiimantys prekyba, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, asmenys, kurie verčiasi automobilių prekyba, prekyba nekilnojamuoju turtu, auditoriai, patikros ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjai“, – pabrėžė E. Jankūnas.

FNTT atlikta nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus strateginė analizė parodė, kad NT pirkimų–pardavimų rinkoje apie 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. Tik maža dalis agentūrų, brokerių ar bendrovių vykdė prievolę teikti informaciją FNTT apie sandorius grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų. Dalis jų po patikrinimų buvo nubausti piniginėmis baudomis ir įspėjimais.