GALIMYBIŲ PASŲ KLASTOČIŲ NEMAŽĖJA: KIEKVIENĄ DIENĄ Į BARUS BANDO PATEKTI PO KELIASDEŠIMT GUDROČIŲ

Policija nagrinėja vis daugiau pranešimų dėl galimai suklastotų galimybių pasų, praneša LNK.

Artėjant rugsėjo 13 d., prekybos centrai, viešbučiai ir restoranai, saugos tarnybos ir policija sutarė, kaip atrodys gyvenimas prasidėjus nepaskiepytųjų karantinui. Darosi aišku, kad gyventi be galimybių paso bus nelengva.

„Tai buvo keli kertiniai dalykai. Pirmas, bendras, principinis, kad žiūrės griežtai, tikrins griežtai ir mes turime tikrinti griežtai, kad nesukompromituotume pačios galimybių paso sistemos ir idėjos“, – sakė Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Nutarta, kad kavinės, prekybos centrai ir barai neprivalės kiekvienu atveju reikalauti rodyti asmens tapatybę įrodančių dokumentų. Traukti pasą ar asmens tapatybės kortelę tektų tik kilus įtarimų. Tiesa, kiek kitaip su į parduotuvę užsukusiais nepilnamečiais.

„Jeigu tas asmuo yra ant ribos, šešiolikos metų, tai jam rekomenduojama su savimi turėti gimimo liudijimą. Deja, absurdiška, be tokie yra teisės aktai, o mes – tik vykdytojai. Galime pritarti, galime nepritarti, bet tokia yra realybė. Deja, labai nekokia“, – teigė R. Vainienė.

Pabrėžiama, kad nuo rugsėjo 13 d. griežtos rankos netrūks. Kilus įtarimų, kad klientas naudoja suklastotą galimybių pasą ir bando prasmukti ne su savo dokumentu, nuolaidų nebus.

Tai yra dokumentų klastojimas, baudžiamoji atsakomybė, ikiteisminiai tyrimai, kuriuos policija tikrai inicijuos.

„Tikrai bus kviečiama policija, nes apsaugos darbuotojai patys tokių įgaliojimų neturi, kad galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą ar kažkaip elgtis su tuo pažeidėju. Tai yra dokumentų klastojimas, baudžiamoji atsakomybė, ikiteisminiai tyrimai, kuriuos policija tikrai inicijuos“, – kalbėjo R. Vainienė.

Tai, kad šiuo metu netrūksta gudročių, jau dabar bandančių mėgautis gyvenimu be galimybių paso, pripažįsta sostinės barų ir naktinių klubų atstovai. Teigiama, kad bandančių patekti ne su savo pasu kiekvieną dieną užfiksuojama po keliasdešimt.

„Vilniuje yra daug tų atvejų, kur žmonės bando, ir kai barmenas prašo parodyti ID, tada apsisuka ir išeina. Deja, manau, išeina į kitą vietą, kur gal mažiau atsakingas verslininkas netikrino nieko, ir ten valgo ir geria“ – šnekėjo Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas.

Barai ir kavinės pabrėžia, kad dažniausiai bandoma patekti su giminaičių galimybe linksmintis.

„Visi mes esame girdėję situacijų, kai su suklastotais arba su brolių, arba su draugų pasu bando patekti į vietas. Deja, yra verslininkų, kurie tokius įleidžia ir netikrina ID. Ir jiems tai yra labai gerai“, – komentavo M. A. Haroldas.

Šiuo metu su galimybių pasu veikia jau apie 800 įmonių. Tiesa, tai nesudaro nei 10 proc. visoje Lietuvoje. O kaip sekasi įmonėms užtikrinti darbą, prižiūri specialios institucijos.

Deja, absurdiška, be tokie yra teisės aktai, o mes – tik vykdytojai. Galime pritarti, galime nepritarti, bet tokia yra realybė. Deja, labai nekokia.

„Lietuvos mastu buvo tikrintos įmonės, būtent deklaravusios informaciją, kad aptarnaus lankytojus su galimybių pasu. Tose įmonėse pažeidimų buvo nenustatyta. Bent kol kas, manyčiau, verslas tikrai sklandžiai vykdo šią idėją ir užmojį, kad pereinamuoju etapu laikytųsi tų sprendimo reikalavimų“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Miglė Navašinskaitė.

Kiek daugiau darbo tenka policijai. Dėl situacijos Kaune, kur prie vieno baro padirbtą dokumentą buvo siūloma įsigyti už 40 eurų, jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl kitų gautų pranešimų policija tikslina aplinkybes.

„Iš viso mes esame gavę keturiolika pranešimų, Kaune pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, o dėl kitų įvykių vyksta aplinkybių patikslinimas. Pagrinde visa gauta medžiaga yra gauta iš socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos. Beveik visi tie pranešimai yra anoniminiai, tai jie yra tikrinami“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Anot policijos, gauta informacijos ir apie bandymą papirkti medikus. Taip pat tikrinami ir kiti nusižengimai.

„Gali būti dokumentų klastojimas, gali būti sukčiavimas, gali būti papirkimas, kyšio paėmimas ir t. t. Pavyzdžiui, jeigu siūloma medikams apgaulingai užpildyti dokumentus“, – vardijo R. Matonis.

Už dokumentų klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Gresia iki trejų metų laisvės atėmimo.