Kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, moteriai skirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 tūkst. eurų bauda, antradienį pranešė prokuratūra.

„Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ikiteisminio tyrimo metu teikė civilinį ieškinį 163 554,54 eurų sumai. Ieškinys pilnai atlygintas. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje VMI informavo, kad ieškinio nebereiškia. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ikiteisminio tyrimo metu teikė civilinį ieškinį 15 416,01 eurų sumai. Ieškinys pilnai atlygintas.

Ikiteisminio tyrimo pabaigoje „Sodra“ informavo, kad ieškinio nebereiškia. Ši aplinkybė (žalos biudžetui atlyginimas) buvo vienas iš motyvų, kodėl teismas baudžiamuoju įsakymu įmonės vadovei skyrė baudą, artimesnę sankcijos minimumui“, – Eltai teigė prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė.

Baudžiamasis įsakymas priimtas spalio pabaigoje, jis dar nėra įsiteisėjęs. Baudžiamasis įsakymas prilygsta nuosprendžiui, jis tik priimamas nerengiant žodinio proceso teisme ir nekviečiant šalių, liudytojų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. pradžios iki 2023 m. birželio nuteistoji I. Domarkaitė-Jakovlevė, veikdama kartu su bendrininkėmis – šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkėmis – davė nurodymus įmonės darbuotojoms kasos aparatu neapskaityti dalies iš bendrovės klientų (pacientų) gautų grynųjų pinigų. Dalis pajamų buvo fiksuota „juodojoje“ buhalterijoje – per minėtą laikotarpį gauta daugiau nei 875 tūkst. eurų apmokėjimų grynaisiais pinigais, tačiau šie apmokėjimai nebuvo įforminti apskaitos dokumentais.

Taip pat nustatyta, kad dalis darbo užmokesčio 4 darbuotojams buvo mokama grynaisiais pinigais ir neįforminta apskaitos dokumentais. Surinkta duomenų, kad papildomai darbuotojams buvo išmokėta daugiau kaip 43 tūkst. eurų darbo užmokesčio grynaisiais pinigais.

Teismas nustatė, kad bendrovės direktorė, siekdama išvengti pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų (iš viso daugiau nei 178 tūkst. eurų mokesčių) įmonės naudai, buhalteriui nepateikė duomenų apie 4,5 metų laikotarpiu suteiktas paslaugas ir gautas įplaukas.

Tiek įmonės vadovė, tiek jos akcininkės kaltę pripažino. Akcininkių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, teismo nutartimi joms paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti po 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pareigūnus sudomino lengvatinis PVM

2023 m. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbė, kad policininkams glaudžiai bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija, buvo analizuojami Šiaulių apskrityje veikiančių estetinės dermatologijos klinikų duomenys. Tyrėjai ir mokesčių inspekcijos specialistai atkreipė dėmesį į vieną įmonę – joje buvo nustatyta labai daug paslaugų, teikiamų, taikant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.

Grožio paslaugoms yra nustatytas 21 proc. PVM tarifas, o gydymo paslaugoms jis yra nulinis, pareigūnai įtarė, kad dalis grožio procedūrų melagingai fiksuojamos kaip gydymo paslaugos.

Be to, įtarimų sukėlė ir įmonės darbuotojų atlyginimai. Turint omenyje tai, kad teikiamos paslaugos įkainotos šimtais eurų, įmonės akcininkės gaudavo vos didesnį darbo užmokestį nei minimalus atlyginimas.

„O faktas, kad šioje įmonėje paslaugas teikiantis šalyje žinomas ir patyręs plastikos chirurgas, atvykstantis iš kito miesto, per mėnesį uždirbdavo tik 25 eurus, tyrėjams sukėlė šypsnį ir dar labiau sustiprino įtarimą, jog su finansine apskaita šioje grožio klinikoje – tikrai prasti reikalai“, – teigė policija.

Tų metų birželio 6 d. Šiaulių policijos pareigūnai atliko baigiamąją operaciją, kurioje dalyvavo ir kolegos iš Telšių, Klaipėdos Kauno, Panevėžio bei Šiaulių ir Kauno apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai.

Apie 50 pareigūnų atliko 20 kratų, per kurias buvo paimta per 100 tūkst. eurų grynųjų pinigų, finansiniai įmonės dokumentai, kompiuterinės laikmenos bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.