Sudegusiame sandėlyje Kybartuose kontrabandinių cigarečių nebuvo rasta, tačiau sudegė pastatai su automobiliais ir juose buvusiais savininkų daiktais. Po gaisro nuostolius įvertino draudikai, pastato savininkai, o teismai priteisė mokėti didelę padarytą žalą.
Vienas iš nuteistųjų – 23 metų vaikinas G. G. Jis bausmės sulaukė vien už tai, kad už 100 eurų pavežė automobiliu savo brolį ir jo draugą iki tariamo kontrabandinių cigarečių sandėlio. Vaikinas nesigilino į jų ketinimus, sutiko nuvežti ir atvežti iš jų nurodomos vietos.
Vežti jaunuoliai pakeliui iš degalinės nusipirko 5 litrus benzino. Vaikinas paleido juos, o pats liko jų laukti. Paskui pamatęs gaisrą, suprato, kad jie padegė ne tik cigaretes, bet ir pastatą.
Pirmosios instancijos teismas Vilkaviškyje iki tol neteistą ir administracine tvarka nebaustą vaikiną pripažino vykdytoju, tai yra padegėju, o antrosios instancijos Kauno apygardos teismas – padėjėju, o tai yra bendrininkavimas padegant pastatą – ta pati atsakomybė, tik švelnesnė. Tačiau apygardos teismas atlyginti didelę turtinę žalą priteisė visiems trims solidariai – po lygiai. 23 metų vaikinas vienintelis iš trijų nuteistųjų turi turto – maždaug 20 tūkst. eurų vertės namą, seną automobilį, dirba, todėl, jei turto nebus rasta pas kitus nuteistuosius, žalą jam gali tekti atlyginti vos ne vienam.
Nesėkmė LAT, teismas skundo nepriėmė
Po apygardos teismo verdikto 23 metų jaunuolio advokatas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydamas peržiūrėti šią bylą, jis teigė, kad klientas negali būti nuteistas kaip padėjėjas.
„Apeliacinės instancijos teismas pripažino jį padėjėju sunaikinus turtą visuotinai pavojingu būdu. Pateikęs išvadas, kad mano klientas nesudrausmino padegėjų, kas nurodo į veiką numatytą BK 228 str. (piktnaudžiavimas tarnyba), pagal kurią, vaikinas negali atsakyti nebūdamas pareigūnu ir, kad nepranešė teisėsaugai. Pagal įstatymą asmuo gali būti baudžiamas, jei nepranešė apie labai sunkų nusikaltimą, padegimas prie tokių nusikaltimų nepriskiriamas“, – Eltai teigė nuteistojo advokatas G. Danišauskas.
Jis teigia, kad LAT yra išaiškinęs, kad padėjėju laikomas tik toks asmuo, be kurio pagalbos nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas.
„LAT niekaip nemotyvavo, kodėl be mano kliento šie asmenys nesugebėtų padegti pastato ir atvykti, pavyzdžiui, su taksi. Tai jei vežtų juos taksi ir jie paprašytų taksi vairuotojo užvežti į kolonėlę nusipirkti bakelį benzino, sakydami, kad važiuoja naikinti kažkokias kontrabandines cigaretes, tai ar taksistas turėtų jų nevežti ir išsodinti? O jei atvežtų, tai ar būtų taksi vairuotojas pripažintas padėjėju ir taksistui būtų priteista didžiulė, solidari su padegėjais žalos atlyginimo suma?“ – stebisi advokatas ir teisės docentas G. Danišauskas.
Jis sako, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, jog jo klientas yra vykdytojas, pastato padegėjas, tačiau jis net nebuvo arti padegto pastato vietos ir pagal teismų nustatytas aplinkybes, nieko nežinojo apie asmenų padegusių pastatą ketinimus šį pastatą padegti.
Antrosios instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad asmuo nėra vykdytojas, kitaip tariant, nėra padegėjas, o tik padėjėjas, nenurodęs, ką konkrečiai iš įstatyme išvardintų veikų vaikinas pažeidė.
„Teismai, nenustatę tyrimo objekto, blaškėsi pateikdamas savo išvadas, nurodančias į kitas baudžiamojo įstatymo normas, tai yra BK 228 (piktnaudžiavimas) ir BK 238 straipsnius (nepranešimas apie nusikaltimus), kurie pagal savo prasmę mano klientui taip pat, negalėjo būti taikomi. Esant akivaizdiems abiejų instancijų teismų tarpusavio prieštaravimams dėl taikytino įstatymo, buvo kreiptasi su kasaciniu skundu į LAT, prašant patikrinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu ar teisėtai ir teisingai pritaikytas jam baudžiamasis įstatymas“, – mano advokatas G. Danišauskas.
LAT šiemet lapkritį taip pat nusprendė neatnaujinti šios baudžiamosios bylos. Advokatas prašė atnaujinti procesą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Užsakovas žinią atsiuntė iš kalėjimo
Byloje rašoma, kad benzino ir tepalo mišiniu buvo padegta garažo siena. Garaže buvo automobiliai „Audi“ „Volkswagen Tuareg“, techninė ir buitinė įranga, baldai, sporto inventorius, pirties patalpa, dėl to buvo padaryta daugiau nei 76,4 tūkst. eurų žala. Nuo šio gaisro užsidegė kito savininko ūkinis pastatas ir grūdų sandėlis su jame buvusiais grūdais bei technika. Gaisras padarė 53,2 tūkst. eurų žalą.
Šioje byloje dėl padegimo ir turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu iš viso buvo nuteisti trys asmenys – minėtas 23 metų jaunuolis G. G., jo brolis D. B. ir pastarojo draugas E. P.
D. B. kaltu prisipažino visiškai, jis teisme pasakojo, kad su kitu nuteistuoju E. P. susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. E. P. draugui yra davęs kontrabandinių cigarečių.
D. B. pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, kad Vokietijoje gyvenantis E.P. pažįstamas su nukentėjusiosios nuo gaisro gyvenimo draugu esą vykdė kontrabandą. Važiavo du sunkvežimiai vienas paskui kitą – vienas pravažiavo, o E. P. pažįstamo nepravažiavo. Todėl E. P. draugui buvo labai keista, kad jo sunkvežimis nepravažiavo, jis manė, kad jį pakišo.
Vėliau vaikinus pasiekė raštelis su nurodymais, ką reikia daryti su tariamai sandėliuojamomis cigaretėmis.
Draugai sprendė, ar iki tariamo sandėlio su taksi automobiliu važiuoti, ar ieškoti kažko, kad nuvežtų, tada buvo nuspręsta paprašyti D. B. brolio pavėžėjimo iki nusikaltimo vietos.
Jaunuoliams buvo sakyta, kad ten yra sudėtas didelis kiekis kontrabandos.
„Buvo pasakyta E. P. draugų, kad tos kontrabandos imti iš viso negalima nei vienos dėžės, kad ją arba sulaistyti su kažkokiu skysčiu, arba supjaustyti, kad būtų nebenaudojama. Nusprendė, kad supjaustyti užims per daug laiko ir reikės laužtis į pačią patalpą“, – teisme pasakojo D. B.
E. P. pasakojo, kad per „Telegram“ gavęs iš pažįstamo žinutę su klausimu, ar nori užsidirbti pinigų. Pažįstamas panevėžietis Marius tuo metu atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose. Su juo susipažinęs per draugą, kai buvo Vokietijoje. Klausė, ar norintis užsidirbt pinigų, nes važiavo du sunkvežimiai per sieną, vienas pravažiavo, o kitą sustabdė, todėl reikės sunaikinti kontrabandą, yra jos koordinatės. Vaikinai sutiko su siūlomu darbu, jiems reikėjo pinigų, už kontrabandos sunaikinimą jie turėjo gauti 500 eurų.
Savininkės gyvenimo draugas baustas už kontrabandą
2023 metų rugsėjį sudegę pastatai priklauso kaimynams – vyrui ir moteriai. Sudegusio garažo savininkė S. K. teisme pasakojo, kad po ištuokos su vyru gyvena kartu, jis net nedeklaruotas. Tačiau visas turtas įregistruotas jos vardu, visi sudegę daiktai priklauso jai.
Moteris teigė negalinti atsakyti, kodėl sudegė pastatai ir kitas turtas.
„Reikia klausti vaikinų, kodėl jie taip padarė. Gyvenu name daugiau nei 30 metų ir niekada nieko nelegalaus namuose nėra buvę. Iš ko gyveno vyras, jo ir paklauskite“, – sakė moteris teismui. Kur dirbo vyras, ji teigė neatsimenanti.
Vyriškis teisme pasakojo, kad jis nerūkantis, pensininkas, cigarečių neturi, dėl sulaikytų kontrabandinių furų pas jį niekas nesikreipė, jis kontrabanda neužsiima. Vyras tikino nežinantis, kokiu pagrindu vaikinams buvo duotas jo namų adresas, patalpų išdėstymas.
Liudytojo teigimu, žmona nerūko, jokių cigarečių pas juos nebuvo, duomenų, kad šalia gyventų kontrabandininkai, jis neturi.
Vyriškis teismui sakė namuose cigarečių nelaikęs, kažkokią veiklą darę, kažkas buvo, bet neatsimenantis. Liudytojas sakė, kad už kontrabandą neteistas, tačiau 2008 m. už kontrabandą buvo baustas administracine tvarka. Už kokį kiekį cigarečių buvo baustas, nepamena, nes praėjo daug metų. Jis tiksliai neatsimena, už ką buvo baustas, jį baudė pagal to meto įstatymus.
„Ar akcizas buvo, ar kas“, – svarstė jis. Vyras tikino, kad namuose cigarečių nelaikė.
Kaip liudytojas teisme buvo apklaustas tyrimą dėl gaisro atlikęs Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas. Jis gyvena Kybartuose, sudegusio garažo savininkės vyrą iš matymo pažįsta, žino, kad yra verslininkas, o koks jo verslas, nežino.
„Kad verslininkas, tai kalbų yra“, – nurodė liudytojas.
Moters garaže kilęs gaisras išplito į kitus pastatus, sudegė jos kaimyno ūkinis pastatas ir grūdų sandėlis.
„Pas kaimyną 4 metrų aukščio tvora, nematyti, kas kieme vyksta. Policija buvo prieš 4–5 metus pas jį, teiravosi, kuo kaimynas užsiima“, – teisme liudijo per gaisrą 40 tonų kviečių praradęs vyras.
Vaikinus globojusi moteris sielojasi
Tėvų globos vaikystėje netekusiais ir šioje byloje nuteistais broliais D. B ir G. G. visą laiką rūpinosi jų globėja, Moteris sielojosi, kad jos globotiniai buvo nuteisti.
„Mano naivumas nesupranta teismų praktikos: kai akivaizdžiai nurodoma į kontrabandos tinklus, tiek nukentėjęs spėjamas kontrabandininkas, tiek kalėjime sėdintis nusikaltimo užsakovas lieka sausi, kovojama su simptomais -- pasekmėmis, baudžiant mažiausiai nusikaltime dalyvavusį ir senukus, kurių ūkinis pastatas sudegė. Tikrai neteisinu nusikaltimo, suprantu, kad žalą reikia atlyginti, bet kai visa bausmė, t. y., visa žala tenka visom prasmėm tik vienam asmeniui, yra neteisinga", – rašė Eltai jaunuolių globėja, prašiusi neminėti jos vardo ir pavardės.
Moteris sako, kad jo globotinis G. G. neturėjo teisinių žinių apie „pavairavimo“ pasekmes, jis buvo neseniai gavęs vairuotojo pažymėjimą, iš našlaičio pinigų nusipirkęs automobilį ir visada pavėžėdavo brolį, bet jei kelionės būdavo jam ne pakeliui ar ilgesnės, liepdavo susimokėti už degalus.
„Teisinio raštingumo būtinybė didesnė nei lytinio ugdymo, nes bendrabūvio ir saugumo klausimai -- valstybės saugumo pamatai. Suprasti, kas teisinga, nėra duotybė, todėl būtų svarbu mokyklą baigiančiam piliečiui turėti teisines žinias, kurios padėtų ir prevenciškai teiktų atsparumą“, – sako vaikus globojusi moteris.
Ji teigia, kad kad areštuota našlaičio pensija ir iki šiol neleidžiama jaunuoliui laisvai ja disponuoti. Ir tik po raštiško prašymo iš našlaičio pensijos leidžiama išgryninti po 300 eurų per mėnesį.
„Nuo teisminio proceso pradžios kelintus metus yra areštuoti kitoje sąskaitoje esantys atlyginimai ir su jais kelios stipendijos. Paskirtas 600 eurų mėnesio limitas nesiekia nustatyto visiems piliečiams taikomo minimumo. Iš šios sumos reikia dengti kasdienes išlaidas: važiuoti į darbą (apie 40 km), maitintis, mokėti nuomą, komunalinius mokesčius. Be to, reikia šalinti gedimus tiek automobilio, tiek buities, o susirgus elementariu peršalimu kainuoja ir vaistai, gyvūno priežiūra, kai šis sirgo sumokėjo veterinarui 300, o kur dar vaistai, ėdalas. Gyvo padaro neišmesi, jis – dalis kasdienio gyvenimo. Kokie įstatymai leidžia bausti skurdu dirbantį asmenį, kai nusikaltėliai kalėjimuose aprūpinami ir sočiu maistu, ir šiltu būstu?“ – sako moteris.
Ji byloje minimus brolius globojo nuo 7 ir 9 metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)