AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS I. STRAZDAUSKAITĖS BUDELIŲ NEPASIGAILĖJO

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį paliko galioti nuosprendį nuteistiesiems Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje.

Teismas šioje byloje nagrinėjo dviejų iš trijų dėl nužudymo ir kitų nusikaltimų nuteistų pusbrolių Bieliauskų – Karolio ir Manto – kasacinius skundus. Jiems Lietuvos apeliacinis teismas pernai gruodį sugriežtino bausmes ir skyrė, atitinkamai, laisvės atėmimą iki gyvos galvos bei 19-ai metų.

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas pranešė, kad Apeliacinio teismo nuosprendis paliktas galioti pilna apimtimi.

Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Padaryta didžiulė žala nukentėjusiems, visuomenei. Paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą. Įvertintas tokių nusikaltimų pobūdis ir laipsnis – žiaurus, ciniškas, nežmoniškas elgesys, ignoruojant absoliučiai visas žmogiškąsias vertybes, ciniškas požiūris į kito žmogaus gyvybę“, – sakė teisėjas A. Gutauskas.

„Teismas konstatavo, kad šie asmenys yra pavojingi, ypač kalbant apie Karolį Bieliauską, jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius, organizatorius, nors pats tiesiogiai nedalyvavo atimant gyvybę I. Strazdauskaitei, bandė išsisukti nuo atsakomybės ir versti kaltę bendrininkams“, – pridūrė jis.

Pasak jo, K. Bieliausko izoliavimas nuo visuomenės atitinka teisingumo principą ir užkerta kelią daryti kitus nusikaltimus.

M. Bieliauskas buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, tačiau jo vaidmuo nesiekė tokio pavojingumo, kaip kitų bendrininkų, 19 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo standartus, sakė teisėjas.

Dėl 2017-aisiais įvykdyto plungiškės I. Strazdauskaitės nužudymo, dviejų plėšimų, turto sunaikinimo bei neteisėto laisvės atėmimo nuteistas buvo ir Leonas Bieliauskas, kuriam buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Jis Aukščiausiajam Teismui skundo neteikė.

Taip pat nagrinėtas ir dėl dalyvavimo plėšime, neteisėto šaunamojo ginklo turėjimo ir jo panaudojimo nuteisto marijampoliečio A. Stankevičiaus skundas. Kauno apygardos teismas jam buvo skyręs dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią Apeliacinis teismas sugriežtino ir pridėjo dar dvejus metus.

Pats plėšimas buvo ciniškas – važiuojant dideliu greičiu, taranuojant kitus automobilius, grasinant ginklais. Tai, kad jie veikė organizuotoje grupėje, teismui abejonių nekilo.

Kasaciniais skundais nuteistieji prašė sušvelninti paskirtas bausmes, argumentuodami tuo, kad jos paskirtos neatsižvelgus į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir yra per griežtos, jos neindividualizuotos, taip pat ginčijo teismų nustatytą aplinkybę, kad nuteistieji nusikaltimus padarė veikdami kaip organizuota grupė.

„Pats plėšimas buvo ciniškas – važiuojant dideliu greičiu, taranuojant kitus automobilius, grasinant ginklais. Tai, kad jie veikė organizuotoje grupėje, teismui abejonių nekilo“, – kalbėjo A. Gutauskas.

Šioje byloje Apeliacinio teismo galutine ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvo ir kėdainiškis Tomas Zagurskas, tačiau jo skundą Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti.

Nužudytos merginos tėvams priteista po 40 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos seseriai –  20 tūkst. eurų, o buvusiam sužadėtiniui – 15 tūkst. eurų.

I. Strazdauskaitė 2017 metų kovą išvyko į Vilnių iš tėvų namų Plungėje ir netikėtai dingo. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone.

Teisėsaugos duomenimis, mergina mirtinai sumušta kastuvu.

Nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos vairuotas automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę nuteistieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.