Nusikaltimai internete tampa nauja organizuoto nusikalstamumo aukso gyla. Teisėsaugininkai perspėja, kad ateityje laukia nauji išbandymai –  naudojantis elektronine bankininkyste ar naršant internete, reikės būti dar budresniems.

Neseniai sulaukta naujų internetinių sukčių atakų. Elektroninius paštus užplūdo neva Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) siųsti laiškai apie galimybę susigrąžinti mokesčių permokas. Išvilioti  elektroninės bankininkystės kodus bandyta per tinklalapį, iš pirmo žvilgsnio labai primenantį tikrąją VMI interneto svetainę.

Panašiais tikslais siuntinėtus pranešimus neva iš "Swedbank" gavo ir neturintieji šiame banke jokių sąskaitų. Paspaudus brukamą nuorodą, iš patikliųjų taip pat bandyta išvilioti jų elektroninės bankininkystės duomenis. Šį kartą kibernetiniai aferistai dangstėsi nelegalia šio banko internetinės svetainės kopija.

Apie šių klastingų atakų kilmę, galimybes apsisaugoti nuo jų ir apie tai, ko dar galima tikėtis, kalbėjomės su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininku Donatu Mažeika.

– Kaip elgtis, gavus tokių pranešimų? – paklausėme D.Mažeikos.

– Taip pat, kaip elgtumėtės, jeigu gatvėje prieitų nepažįstamas žmogus ir pasakytų, kad reikia pervesti į nurodytą sąskaitą tam tikrą kiekį pinigų. Juk nepultumėte to daryti? Internetas – dar didesni spąstai. Pasitikėti besąlygiškai tuo, ką jis skelbia, galima tik tada, jeigu tiksliai žinoma, kas yra informacijos šaltinis, arba galima patikrinti tos informacijos tikrumą remiantis kitais šaltiniais.

Be to, jūsų minimais atvejais tie pranešimai buvo parašyti netaisyklinga lietuvių kalba, naudojantis automatinėmis vertimo programomis. Šie netaisyklingi tekstai su į akis krentančiomis rašybos klaidomis – taip pat vienas iš sukčių atpažinimo ženklų.

– Kaip kibernetiniai aferistai sužino mūsų elektroninio pašto adresą?

– Aš taip pat gaunu tokių laiškų. Ir nemažai. Juk ir jūsų elektroninio pašto adresas, nesvarbu, ar asmeninis, ar tarnybinis, yra kažkur paskelbtas internete. Vis tiek kur nors jį būsite panaudoję – ar registruodamiesi kokiame nors forume, informacinėje svetainėje, o galbūt ieškodami darbo – siųsdami savo gyvenimo aprašymą ir t.t. Todėl negerų ketinimų turintys asmenys gali per paieškos tinklalapius – naudodamiesi specialiomis programėlėmis jį nusikopijuoti ir įsidėti į savo duomenų bazę, naudojamą nusikalstamiems tikslams. Žodžiu, kuo ilgiau žmogus naudojasi elektroninio pašto adresu, tuo daugiau šansų, kad jis vienaip ar kitaip pateks į viešąją erdvę.

– Ar įmanoma 100 proc. apsisaugoti nuo internetinių sukčių?

– Galimą klaidą lemiantis žmogiškasis faktorius visada išlieka. Juk yra buvę ir tokių atvejų, kai žmonės atidavė telefoniniams sukčiams pinigus už neva jų sūnaus ar dukros padarytą avariją, net jų neturėdami.

– Artėja Kalėdos, euro įvedimas. Ko mums dar laukti?

– Reikia saugotis fiktyvių internetinių akcijų ir parduotuvių, nes vaikantis pigesnių dovanų galima likti be nieko. Artėjantis euro įvedimas taip pat gali sukelti naują fiktyvių elektroninių laiškų bumą. Pavyzdžiui, apie siūlomą geresnį litų keitimo į eurus kursą.

– Remiantis statistika, pernai, lyginant su 2012 m., nusikaltimų elektroninėje erdvėje padaugėjo 300 proc.

– Statistiką vertinu kritiškai, ji neatspindi realios padėties, bet nemanau, kad šių nusikaltimų augimas mažesnis, nei oficialiai skelbiama. Tačiau skelbiami skaičiai daugiau susiję su tuo, kiek žmonių pastaraisiais metais pradėjo naudotis internetu. Be to, per pastaruosius penkerius metus turbūt patrigubėjo įrenginių, kuriuos galima prijungti prie interneto. Anksčiau namuose buvo vienas kompiuteris. Dabar – keli: stacionarus, nešiojamasis ir planšetinis, televizorius ir dar keli išmanieji telefonai. Ir jais visais galima prisijungti prie interneto. Žmonės dabar viešina savo asmeninį gyvenimą socialiniuose tinklalapiuose, kaip niekada nedarė iki šiol. Naudojamasi internetu  perkant ir parduodant prekes. Ir tai provokuoja internetinius nusikaltėlius. Tokių nusikaltimų ateityje tik daugės. Po Naujųjų dešimtyje šalies apskričių policijos komisariatų bus įkurti nauji nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys padaliniai. Juose dirbs apie 50 pareigūnų, kuriems netrukus bus organizuojami mokymai.

– Ar seniai fiksuojama ši pavojinga tendencija?

– Staigus augimas fiksuojamas keletą pastarųjų metų. Tačiau tas statistikos šuolis susijęs ir su sėkmingais tyrimais – sudėtingomis daugiaepizodinėmis bylomis. Dauguma jų dar nagrinėjamos teismuose, todėl nenorėčiau kalbėti konkrečiau. Tose bylose – minimas ne vienas Baudžiamojo kodekso straipsnis – ir sukčiavimas, ir mokėjimo kortelių duomenų bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų neteisėtas panaudojimas. Nukentėjusieji – ir privatūs asmenys, ir įstaigos.

– Įtariamieji – mūsų nusikalstamo pasaulio atstovai ar tarptautinės grupuotės?

– Yra įvairių. Tačiau internetas neturi sienų, todėl nukentėję mūsų piliečiai neišvengiamai susiduria su sukčiais iš kitų valstybių. Nors mūsų piliečiai ir atsargesni už užsieniečius.

– Ar Lietuvoje jau užaugo sava profesionalių šios rūšies nusikaltėlių karta?

– Vienas asmuo padaryti šių nusikaltimų negali, nes jie techniškai sudėtingi. Todėl 99 proc. atvejų į šią nusikalstamą veiką yra įtraukti kitose valstybėse veikiantys sukčiai. Šiems nusikaltimams reikalingos specifinės žinios, kurių mūsų nusikalstamoms grupuotėms dar trūksta. Tačiau viena didžiausių interneto problemų, kurią pabrėžia ir Europolas, – parduodamos paslaugos. Pavyzdžiui, aš, neturėdamas programuotojo išsilavinimo, galiu internete išsinuomoti sukurtą kompiuterinį virusą, su kuriuo galėsiu daryti nusikalstamas veikas. O tai sudaro sąlygas daryti tokius nusikaltimus ir mažiau techniškai išprususiems bei neturintiems pakankamų resursų asmenims.

– Kurios valstybės lyderiauja eksportuojant šiuos nusikaltimus?

– Jas įvardyti būtų nekorektiška. Tačiau galiu pasakyti, kad yra problemų su įvairiomis šalimis – tiek Rytų Europos, tiek Vakarų. Tyrimai atveda ne tik į jas, bet ir į JAV. Todėl išskirti vieno kurio nors regiono negalima. Noriu pabrėžti, kad mes Europoje, tirdami šiuos nusikaltimus, labai aktyviai tarpusavyje bendradarbiaujame.

– Prieš mėnesį jūsų valdybos pareigūnai kartu su Vokietijos, Belgijos ir Ukrainos teisėsaugininkais dalyvavo tarptautinėje operacijoje išaiškinant tarptautinę grupuotę, susijusią su kompiuterinių virusų kūrimu ir platinimu. Šis virusas "užrakina" kompiuterį. O jo vartotojui parodomas neva teisėsaugininkų atsiųstas pranešimas apie tai, kad kompiuteris užblokuotas dėl padarytų teisės pažeidimų. Už atblokavimą prašoma per "Perlo" terminalą sumokėti 300 litų "baudą". Gal galėtumėte papasakoti apie šią operaciją plačiau?

– Lietuvoje tokie atvejai pradėti registruoti šiemet. Yra ir nukentėjusių privačių asmenų, susimokėjusių nurodytą "baudą". Vakarų Europoje šis nusikalstamas modelis naudojamas jau kelerius metus. Išviliota ir gana didelių sumų. Lietuvius pavyksta apgauti rečiau – dėl jau minėto automatinio šio pranešimo vertimo su į akis krentančiomis klaidomis.

Daugiau sukonkretinti dar negaliu. Buvo kratų ir Lietuvoje. Buvo sulaikyti asmenys, kurie po apklausų, davę parodymus, paleisti.

– Nupieškite socialinį nusikaltimus elektroninėje erdvėje darančių asmenų portretą.

– Šiuos nusikaltimus daro talentingi jaunuoliai, ne ta linkme naudojantys savo sugebėjimus. Tai ir aukštųjų mokyklų studentai, įsilauždami į kai kurias svetaines ir bandydami pagrobti ten esančius pinigus. Ir moksleiviai, talentingi informatikos srityje. Pastebima tendencija, kad ir organizuotas nusikalstamumas pastaruoju metu pradėjo persiorientuoti į šiuos nusikaltimus bei pradėjo tam išnaudoti gabius jaunuolius. Kartais šių paslaugos perkamos, kartais jie nežino, į ką yra įtraukti.

– Kada buvo įkurta jūsų valdyba, kurios funkcija – tirti nusikaltimus elektroninėje erdvėje?

– Mūsų valdyba įkurta 2009 m. – anksčiau už Europolo specializuotą padalinį EC3, kurio funkcija – suaktyvinti Europos šalių bendradarbiavimą tiriant šios rūšies nusikaltimus.

– O kada šie nusikaltimai užplūdo Europą?

– Tiksliai pasakyti sunku, tačiau nusikaltimai, susiję su kreditinių kortelių duomenų panaudojimu, pirmiausia atsirado šalyse, kuriuose daug turtingų gyventojų, – JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. Mūsų bankai, išduodami tokias korteles, jau mokėsi iš savo kolegų minėtose valstybėse klaidų.

– Kas, jūsų pastebėjimu, lemia šios rūšies sukčių suaktyvėjimą?

– Pirmiausia jie bando adaptuotis prie situacijos – naudoja visus, jų manymu, galimus būdus daryti tokius nusikaltimus. Pavyzdžiui, kilus ažiotažui dėl Ebolos viruso, prasidėjo tam tikrų elektroninių laiškų siuntimas, prisidengiant šia situacija. Naudojasi internetiniai sukčiai ir kitomis plačiai nuskambėjusiomis aktualijomis. Ir šios tendencijos nėra būdingos tik Lietuvai. Jos – globalios.

– Kodėl aferistai dažniausiai manipuliuoja teisėsaugos institucijų vardu?

– Prisidengimas teisėsaugos įstaigų vardu, siekiant išvilioti pinigus, – opi problema visame pasaulyje. Tai susiję su aukų psichologija. Vakarų Europos šalyse ši problema aktualesnė, nes ten žmonės teisėsauga pasitiki labiau, todėl jų gyventojai, susidūrę su minėtų institucijų internetinių svetainių kopijomis, apsigauna lengviau.

– Vieša paslaptis, kad telefoniniu sukčiavimu užsiima kaliniai. O ar įkandami jiems nusikaltimai elektroninėje erdvėje?

– Šie asmenys adaptuojasi – pastaruoju metu jie vilioja iš aukų ne tik pinigus, bet ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus. Ir tokių nusikaltimų pastaruoju metu užregistruota nemažai.

– Kaip sekasi tirti nusikaltimus elektroninėje erdvėje?

– Tyrimai gana sudėtingi. Dažnai žmonės, išgrynindami neteisėtu būdu uždirbtus pinigus, to net nežino. Tiesiog pažįstami jų paprašo duoti savo sąskaitos numerį, tikindami, kad jų pačių – neva užblokuota, o jiems turi būti skubiai pervesti pinigai. Be to, leidusiesiems pasinaudoti jų sąskaita už tai simboliškai atsilyginama, nors teisiškai tai gali būti įvertinta kaip bendrininkavimas darant nusikaltimą.

Statistika kelia nerimą

2013 m. Lietuvoje užregistruotos 622 nusikalstamos veikos elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.
2012 m. – 154.
2011 m. – 76.