Pokalbis LNK apie šnipus su advokate Liudvika Meškauskaite.

– Ar iš tikrųjų daugėja šnipų?

– Skaičiaus tikrai nežinau, nes šnipų negaudau, bet, kaip matote, vis dėlto pasitaiko. Ir paminėtas tyrimas dar kartą įrodo, kad vis dėlto kažkam Lietuvoje rūpi. Turiu pasakyti, kad šiais laikais informacija yra didelis turtas ir ta informacija naudojantis galima pridaryti daug nemalonumų valstybei. Todėl šnipinėjimas, manau, yra labai aktualus. Ir ne tik Rytų šalims, bet ir kitoms. Dabar geopolitiniai įvykiai yra nenuspėjami, todėl, aišku, turime būti budrūs. Mūsų įstatymuose yra straipsnis, kuris ir vadinasi grėsmingai – šnipinėjimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar aštuoneri metai kalėjimo už šnipinėjimą Rusijai, jūsų nuomone, adekvatu ar ne?

– Sunku pasakyti, aš negaliu vertinti, nes tai priklauso nuo padarytos žalos, nuo potencialios žalos. Tai jau kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Tačiau ta bausmė iš tikrųjų yra žiauri, ji buvo pagriežtinta praeitais metais mūsų Prezidento pasiūlymu. Trys valstybinių nusikaltimų straipsniai buvo pagriežtinti – kolaboravimas, valstybės perversmas ir būtent šnipinėjimas. Pavyzdžiui, už šnipinėjimą bausmė – man net baugu sakyti – iki 15 metų.

– Iš principo, kaip nužudžius žmogų. Aišku, reikėtų vertinti aplinkybes. Tačiau skamba gana siurrealiai. Informacija ir žmogaus gyvybė yra panašiai traktuojama.

– Taip. Suprantate, dėl tam tikros informacijos gali nukentėti ne vieno žmogaus gyvybė, gali ir daugelio. Be to, reikšminga, kad praeitų metų vasarą buvo išplėstas ir objektų sąrašas. Nes anksčiau, tarkime, šnipinėjimo straipsnis buvo labai paprastas – kas rinko, pagrobė arba pirko valstybės paslaptis sudarančią informaciją.

– Ar žmonės paprastai žino, kas yra valstybės paslaptis?

– Tai žinoma, kad ne. Kad žinotum, kas yra valstybės paslaptis, reikia perskaityti visą įstatymą.

– Ar bent jau sąvoką supranta? Nes iš kariuomenės praeitais metais pasirodė ne vienas perspėjimas, kad verbavimas yra labai stipriai suaktyvėjęs ir net to nesuprantantys Lietuvos piliečiai gali pakliūti į tokias pinkles, o gresia 15 metų kalėjimo.

– Taip. Ir suprantate, valstybės paslaptis jau yra formalizuota, ji turi formalų faktinį kriterijų – tai tikrai turi būti labai svarbi informacija, ji apibrėžta įstatyme, ji yra su slaptumo žyme. Mes prie tokios informacijos neprieiname. Tačiau dabar šnipinėjimo sąvoka yra praplėsta – gali būti ir ne valstybės paslaptis, bet gali būti ir kita informacija, kuri domina kitas valstybes, jų organizacijas ir žvalgybą ar pan. Tai čia objektas yra labai platus. Tarkime, gali kita valstybė domėtis, kur gyvena koks nors mūsų politikas, kur jis leidžia laisvą laiką, kad atitinkamai jam būtų suorganizuota kokia nors provokacija. Tai yra didelė atsakomybė.

Turime suprasti, kad, tarkime, Rusijos šnipas nebūtinai turi vaikščioti su raudonu gvazdiku ir šlovinti Putiną.

– Mes turime tikrai skambių šnipinėjimo pavyzdžių, yra ir įrodytų kaltų. Ir aplinkiniai, jų kolegos nė neįtarė, kad tokią informaciją valdantis jų kolega ją nutekina, pavyzdžiui, Rusijai. Tad didelis pavojus yra net tuose kabinetuose, kur dirba įtakingi žmonės?

– Turime suprasti, kad, tarkime, Rusijos šnipas nebūtinai turi vaikščioti su raudonu gvazdiku ir šlovinti Putiną. Tai būtų naivu. Šnipus labai sunku atpažinti. Kaip ir jūsų minėtame pavyzdyje – kas galėjo įtarti, kad konservatorių partijos artimiausiuose sluoksniuose gali būti toks žmogus. Toks ir yra šnipų veikimo būdas – juos labai sunku atpažinti ir galbūt kartais net ir neįmanoma.

– Tai sakote, kad mes, paprasti žmonės, ne politikai, niekaip neatpažinsime, ar žmogus yra prieš ar už valstybingumą?

– Taip, todėl šio nusikaltimo straipsnyje labai svarbus yra subjektyvusis požymis, t. y. žmogus turi suprasti, kad jis veikia kitos valstybės naudai, vykdo užduotį kitos valstybės, jos organizacijos ar atstovo naudai.

– Kaip teisme įrodyti, kad žmogus nesuprato?

– Todėl mes, teisininkai, ir turime darbo, nes kaltinamasis įrodinės vienaip, prokuroras įrodinės kitaip ir teismas turės įvertinti, pasverti, kuri pusė pateikė įtikimesnių argumentų. Praktikoje yra labai sunku nustatyti, todėl šiandien ir pasitaiko keistų sprendimų, kai apylinkės teismas nusprendžia vienaip, apeliacinis kitaip, o Aukščiausiasis padaro trečią išvadą. Todėl faktinių aplinkybių vertinimas yra labai sudėtingas.