„Banko darbuotojai klausė, ar nėra patekęs į sukčiavimą, edukavo apie galimas sukčiavimo formas, bet klientas patikino, kad jis yra saugus, kad nėra patekęs į jokį sukčiavimą ir kad apie pavojus bei grėsmes puikiai žino“, – pasakojo SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.
Situacija – klasikinė.
„Dėl ligos iš antros pensijų pakopos buvo išsiėmęs pinigus ir kelių dienų bėgyje su klientu susisiekė rusakalbiai asmenys“, – aiškino D. Uosytė.
Ekspertai pripažįsta, kad tokio scenarijaus buvo tikėtasi.
„To ir tikėjomės, kad bus naudojamos tos pačios schemos“, – teigė Lietuvos banko atstovas Lukas Jablonskas.
Sukčiams nesvarbu, iš kur aukų sąskaitose atsiranda pinigai, todėl šis atvejis – greičiausiai sutapimas. Vis dėlto masinių atakų tikimasi jau balandį.
„Vieni galbūt gaus keliolika tūkstančių, kiti – kelis tūkstančius, sukčiai tą žino, stebi aplinką“, – sakė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovė Živilė Kielienė.
Vyresnio amžiaus gyventojui nusikaltėliai skambino ne kartą – prisistatė telekomunikacijų bendrovės darbuotojais, banko atstovais, net policijos pareigūnais. Taip išviliojo keliolika tūkstančių eurų.
„Įtikino, kad jo sąskaita bus naudojama galimai nusikaltimams vykdyti ir kad gyventojas būtinai turi bendradarbiauti. Galiausiai klientas dalį lėšų išgrynino, dalį pervedė tretiesiems asmenims, o sukauptos lėšos atiteko sukčiautojams į rankas“, – pasakojo D. Uosytė.
Kol kas tai – pirmoji auka, praradusi pensijų fonde sukauptus pinigus, nors atvejų, kai sukčiai būtų apsimetę pačiais pensijų fondais, dar nefiksuota.
„Yra 2 tipai aukų: tie, kurie ketina investuoti toliau ir patys, neatsargiai, suveda savo asmens duomenis į neaiškias platformas, ir kiti, kurie gauna skambučius su siūlymais investuoti“, – aiškino Ž. Kielienė.
Labiausiai pažeidžiami tie, kurie patys ieško investavimo galimybių. Prognozuojama, kad sukčiai aktyviai veiks socialiniuose tinkluose.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Argumentuos, jog per jų platformą ar naudojantis jų paslaugomis galima investuoti daug efektyviau, negu tai darė pensijų fondas“, – įspėjo „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Jei pasiūlymas atkeliavo socialiniuose tinkluose, aferos tikimybė – beveik 100 proc.
„Toks jau gyvenimas – jei investuoji, negali gauti 100 ar 50 proc. grąžos“, – pabrėžė Ž. Kielienė.
Balandį atsiversiančios galimybės sukčiams žada didelį grobį, o pinigus susigrąžinti – itin sudėtinga.
„Jeigu žmogus nukenčia telefoninio sukčiavimo atveju, jis gana greitai – per kelias dienas ar net valandas – tai supranta. Tuomet mums, kaip bankams, lengviau bendradarbiauti ir tas lėšas sustabdyti bei atgauti“, – teigė M. Kutkaitis.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai žmonės supranta buvę apgauti tik po metų, kai šimtai tūkstančių eurų jau būna iškeliavę už Lietuvos ribų.
Šalies centrinis bankas ragina prieš pervedant pinigus visada patikrinti, ar investavimo platforma yra legali.
„Tą padaryti galima Lietuvos banko svetainėje lba.lt“, – priminė L. Jablonskas.
Tačiau kovoti su sukčiais sudėtinga.
„Atsikūrinėja, bet mes ir toliau blokuojame. Nėra kito kelio, kaip bėgti iš paskos ir blokuoti, blokuoti ir dar kartą blokuoti“, – sakė L. Jablonskas.
Pernai per 3 ketvirčius sukčiai iš gyventojų bandė išvilioti 32 mln. eurų, o pasisavinti pavyko 16 mln.
Naujausi komentarai