Po savivaldybės audito ir Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“ bylų dėl suklastotų kvitų sulaukė ir degalinių operatoriai, ir tarybos nariai. Dabar Ignalinos politikai ir verslininkai, mama ir sūnus Brukštai tikina, kad kuro paprašyti atvežti jų įmonės darbuotojai iš degalinės atvežė svetimus čekius, jie patys apie tai esą nežinojo.

Apeliacinis teismas Vilniuje antradienį pradėjo nagrinėti buvusio Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario Vykinto Brukštaus ir dabartinės tarybos narės Editos Brukštuvienės advokatų apeliacinius skundus.

Advokatai prašo juos išteisinti ir bylą nutraukti, nes tarybos nariai buvo nepagrįstai nuteisti, prieš tai bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus – tarybos nariai negalėjo suprasti, kad naudoja suklastotus dokumentus.

Nuteistųjų gynėjai mano, kad buvo pernelyg sureikšmintas viešasis interesas, galimai pasisavintos sumos nedidelės, jos jau sugrąžintos, tarybos narių veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Teismas nuteisė ir skyrė baudas

V. Brukštus ir E. Brukštuvienė pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo bei suklastotų dokumentų panaudojimo Teismas jiems bendrai skyrė 17 tūkst. eurų baudų (V. Brukštui – 8 tūkst. eurų bauda, E. Brukštuvienei – 9 tūkst. eurų bauda) ir atėmė teisę būti paskirtiems į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas 3 metams.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. Brukštuvienė per 2019-2023 m. kadenciją Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikė 35 suklastotus dokumentus apie neva patirtas išlaidas kurui įsigyti. Teisėsaugos duomenimis, analogiškas nusikalstamas veikas vykdė ir jos sūnus V. Brukštus. Nustatyti 25 atvejai, kai šis tarybos narys savivaldybei pateikė degalinės darbuotojų suklastotus dokumentus.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, remiantis šiais dokumentais, E. Brukštuvienei iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėti 1 tūkst. 456 eurai, o V. Brukštui – 984 eurai.

Bylos duomenimis, degalų pirkimo kvitus klastojo Ignalinos degalinių darbuotojai – kitų asmenų degalų pirkimo kvituose įrašydavo, kad už degalus atsiskaitė E. Brukštuvienė ar V. Brukštus, nurodydami pastarųjų asmens duomenis. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus minėti tarybos nariai pateikė apmokėjimui savivaldybės administracijai.

Sutiko duoti parodymus

Pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji pasinaudojo teise tylėti ir jokių paaiškinimų teisme Panevėžyje neteikė. Dabar Apeliaciniame teisme jie sutiko būti apklausiami ir pateikė savo versijas.

„Neprisipažįstu kalta. Mes su sūnumi 50 kilometrų nuo Ignalinos centro gyvenam, ne visada turėdavom galimybę patys užsipilti degalų, o mano vairuotojas darbo reikalais vykdavo ir parveždavo kuro. Aš tiesiog duodavau pinigų, aš jam grynais, o jis –  kvitą.

Aš buvau šventai įsitikinusi, kad viskas gerai. Viskas paaiškėjo tik 2023 metų pabaigoje atlikus auditą. Buvo auditas ir tada klausė, kodėl kitų asmenų čekiai pateikti. Aš iškart viską grąžinau, tikėjausi, kad tuo viskas ir baigsis”, – Apeliaciniame teisme pasakojo E. Brukštuvienė.

Ji yra žuvininkystės įmonės „Birvėtos tvenkiniai“ vadovė.

Ignalinos rajono tarybos narė tikino, kad bendrovės darbuotojas atveždavo jai ir sūnui kuro, iš degalinės įpylęs jį į talpas.

Tačiau teisėjas Linas Šiukšta atkreipė dėmesį, kad byloje degalinių darbuotojai liudijo, kad E. Brukštuvienės darbuotojai atvydavo ir prašydavo išrašyti kvitus su jos vardu ir pavarde.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje rašoma, kad degalinės operatorius A. G. paaiškino, kad bendrovės darbuotojai, kurie pildavosi degalus, prašydavo kvitukų didesnei sumai. Būdavo, kad klientas, kuris pildavosi didesnį degalų kiekį, nereikalaudavo kvito, todėl į kvitą įrašydavo E. Brukštuvienės duomenis, kvitus paimdavo tie patys bendrovės darbuotojai. Jie esą E. Brukštuvienę pažinojo, nes ji pati pildavosi degalus.

Degalinės operatorius sakė negalvojęs, kad tai bus nustatyta, taip esą elgėsi per kvailumą. Vyras nurodė, kad jam buvo kilusi mintis, jog taip susigrąžinami pinigai už tuos kvitus. Tie žmonės, kurie pirkdavo degalus ir palikdavo kvitus, nežinojo, kad ant jų pirkimo kvitų bus parašyti V. Brukštaus ar E. Brukštuvienės duomenys. Jis tik paklausdavo, ar reikalingas kvitas ir jeigu būdavo nereikalingas, tada suvesdavo Brukštų duomenis.

Apeliacinio teismo teisėjai tarybos narės taip pat teiravosi, kodėl ne ji pati pylėsi kurą, kodėl negalėjo įsipilti kuro, važiuodama iš renginių ir pan.

Kad mes toli gyvenam, niekas nedraudžia man parvežti degalų.

„Kad mes toli gyvenam, niekas nedraudžia man parvežti degalų. Aš patyriau išlaidas ir aš komponsavausi“, – teigė E. Brukštuvienė.

Į kitą teismo posėdį vasarį kaip liudytojai bus kviečiami trys pas E. Brukštuvienę dirbę ir kuro čekius vežę jos darbuotojai. Dėl piniginių atsiskaitymų taip pat bus teikiamos užklausos bankui.