LVAT šį sprendimą priėmė trečiadienį.
Kaip skelbiama teismo pranešime spaudai, 24 užsieniečiai kreipėsi į teismą su grupės skundu, prašydami priteisti kiekvienam grupės nariui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos MD ir VSAT, 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų skundą, nusprendęs, jog paduotas grupės skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, o ginčas visų pareiškėjų atžvilgiu yra tapatus, grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, reiškiami reikalavimai yra bendri visiems grupės nariams.
MD ir VSAT kreipėsi LVAT su atskiraisiais skundais, teigdami, jog grupės skundas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, o skunde pareikšti reikalavimai, susiję su laisvės apribojimu, turėtų būti nagrinėjami atskiro individualaus teismo proceso metu.
Kaip nurodoma LVAT pranešime, nustatyta, kad skundą padavusios grupės narius sudaro užsieniečiai, kurių judėjimo laisvė nuo 2021 m. liepos mėn. buvo automatiškai apribota šešiems mėnesiams, šiems užsieniečiams neteisėtai kirtus Lietuvos sieną iš Baltarusijos ir pasinaudojus teise prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvoje.
Grupės skunde reiškiamas reikalavimas apima vienodą neturtinę žalą, kurią kiekvienas iš grupės narių patyrė per vienodą laiko tarpą – 6 mėnesius, kurių metu buvo ribojama jų judėjimo laisvė individualiai neįvertinus tokio laisvės apribojimo pagrįstumo, proporcingumo, prioritetinių vaikų ir pažeidžiamų asmenų interesų ir nesuteikiant galimybės ginčyti tokio apribojimo teisėtumą.
LVAT padarė išvadą, jog minėto užsieniečių paduoto skundo atveju grupės narius sieja tapatūs teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi, o paduotu grupės skundu siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises.
„LVAT vertinimu, nėra prielaidų manyti, kad tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas analizuojamu atveju būtų individualių skundų nagrinėjimas atskirose bylose, nes pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, jog skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai“, – nuroda teismo pranešime spaudai.
Konstitucinis Teismas 2023 m. birželį pripažino, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštaravo Konstitucijai, nes asmenims nebuvo suteikta teisė laisvai judėti ir skųsti laikiną sulaikymą.
(be temos)