UŽRAKINTAME IŠ VIDAUS NAME – VYRO IR MOTERS LAVONAI

Dvi pastraipos vienodos. kam to reikia kad žodžių daugiau būtų?

Prastai lietuviškai kalba ne tik mokinukai, bet ir ministrai, Europos komisarai, Seimo pirmininko pavaduotoja ir net TV laidų vedėjai. Daugelis čiulba „šiandien dieną" - „šiandiendiendien dienądiendien". Kaip sakoma, sviestą sviestuoja... O viena TV laidų vedėja kirčiuoja „į TrAkus". Girdėjo, kad kažkur varpai skambėjo, bet kurioje pusėje?... Taigi, TrAkai, TrAkų, TrAkams, su TrAkais, TrAkuose, bet i TrakUs! Reikėtų ir į LRT kviestis Smetoną

Labai sumenko lietuvių kalba. Vaikai prastai mokosi mokyklose. Daug žalos padarė mobilieji telefonai su angliška abėcėle: nebėra nei raidžių ą, č, ę. į, š, ų, ū, ž. Žmonės ne tik kepurę užsideda: „užsideda´ švarką (ne užsivelka), „užsideda" kelnes (ne užsimauna), „užsideda" batus (ne apsimauna), „užsideda" diržą (ne užsijuosia) ir t. t. Žmogus valgo, o pasirodo, kad „valgo" ir šuo (ne ėda), „valgo" papūgėlė (ne lesa), „valgo" žuvelė (ne maitinasi, ryja). Kiek daug lietuviškų sinonimų! Vien arklio spalvų, atspalvių kitų pavadinimų apie 16, o namo detalų priskaičiuojama net 50. Lietuvių k. žodyne - apie milijoną žodžių. Nedaugelis tautų gali tuo pasigirti. Bet šiais laikais tūlam lietuviui bendraujant užtenka 20 žodžių - kaip Ospaui Benderiui...