Vyras medikų nustatytos šizofrenijos nepripažįsta, vaistų nevartoja, tačiau alkoholio nevengia.
Į svetimą automobilį privačiame kieme vyras įsibrovė dar iš vakaro.
„Valgė kebabus, pusryčiavo ir vakarieniavo tuo pačiu sąvartyno maistu“, – pasakojo nukentėjęs vyras.
„Mercedes-Benz“ automobilis buvo persismelkęs šlamšto kvapo.
Prabangaus švarko tarp šiukšlių nebuvo.
„Dingo švarkas – rankų darbo drabužis, kuris nebuvo pigus. Artėjo prie tūkstančio eurų“, – pasakojo nukentėjęs vyras.
Švarką kažkas matė pakabintą prie konteinerių.
„Pasiėmė, išsinešė. Liudininkai sakė, kad jį išvežė šiukšlių surinkimo mašina“, – teigė nukentėjęs vyras.
Neadekvačiai besielgęs vyras į policijos pareigūnus nereagavo ir rodė kito automobilio dokumentus.
„Mašinos dokumentų buvome pasigedę daugiau nei mėnesį, tačiau manėme, kad gal tiesiog ne ten juos pasidėjome. Su automobiliu viskas buvo tvarkoje, niekas nebuvo dingę. Norėjome kreiptis dėl naujų dokumentų išdavimo, bet šiandien juos mums atnešė policija“, – pasakojo teatro „Menas“ darbuotojas Žygimantas Meškauskas.
Policija šį asmenį pažįsta puikiai. Jis ne kartą degino savo butą, užliejo kaimynus, vedžiojosi benamius, girtavo.
Psichiatrų teigimu, tai žmogus, nuolat migruojantis tarp ligoninės ir namų. Į gydymo įstaigą jis dažniausiai atvežamas greitosios medicinos pagalbos arba policijos pareigūnų. Pats ligos nepripažįsta.
„Mes turime įvertinti jų pavojingumą visuomenei ir jų pačių turtui. Jei toks pavojus nustatomas, kreipiamės į teismą, kad šis leistų pratęsti priverstinį gydymą iki vieno mėnesio laikotarpiui“, – aiškino Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėjas Virginijus Diktanas.
Jei sveikata nepagerėja, galima dar kartą kreiptis dėl papildomo mėnesio gydymo. Ir tuo viskas baigiasi.
„Tai Europos Sąjungos norma. Žmogaus teisės, žmogaus teisių gynimo organizacijos – viskas į tai atsiremia“, – teigė V. Diktanas.
Ligoninėje gydomo žmogaus būklė stabilizuojasi, tačiau grįžus namo psichozė dažnai vėl paūmėja, nes tokie pacientai stokoja savikritiškumo, nepripažįsta ligos ir nevartoja vaistų.
Su tuo susidūrė ir nukentėjusių automobilių savininkai.
„Mano mamai buvo nustatyta depresija ir Alzheimerio liga. Buvo labai sunku ją įtikinti gydytis, nes ji pati manė esanti normali ir adekvati, nors policija buvo kitos nuomonės“, – pasakojo nukentėjęs vyras.
„Esu su tuo susidūręs gyvenime. Pagal įstatymus, kol žmogus pats nesikreipia pagalbos, nieko negalime padaryti. Reikia laukti, kol jis padarys sunkių nusikaltimų“, – sakė Ž. Meškauskas.
Pareigūnų teigimu, policijai dažnai būna surištos rankos, nors nusikaltimų bagažas vis didėja.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Dėl priverstinio gydymo į teismą gali kreiptis prokuratūra, tačiau tai ilga ir retai taikoma procedūra.
„Apskrityje tokių žmonių nėra daug, tai pavieniai asmenys. Tačiau jie nuolat kartoja nusikaltimus ir dažnai susiduriame su nebaigta situacija, kai niekaip negalime padėti tam žmogui“, – aiškino Panevėžio AVPK atstovė Odeta Jukniūtė.
Grįžtant prie šios istorijos herojaus, jam vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kelintas iš eilės – neaišku, tačiau tikėtina, kad vyras ir vėl grįš namo.
Artimųjų pagalbos jis seniai atsisakė, socialinių darbuotojų – taip pat. Į kaimynų pastabas nereaguoja, o seniūnija jau prarado viltį, kad žmogus gydysis.
Psichiatrų duomenimis, net 70 proc. ligoninėse gydomų pacientų nepripažįsta savo ligos.

(be temos)
(be temos)
(be temos)