Posėdžio metu teisėjų kolegija baigė įrodymų tyrimą ir kitame teismo posėdyje pradės skaityti baigiamąsias kalbas.
R. Žemaitaitis teismo posėdyje teigė su advokatu pateikęs prašymą teismui dėl apimties įrodymų tyrimo, nes, anot jo, pirmosios instancijos teismas apsiribojo dalimi politiko išsakytos retorikos.
„Nebuvo kalbama apie visumą, apie mano pasisakymus socialinėje erdvėje, televizijoje, žiniasklaidos informavimo ir kitose priemonėse, taip pat tendencingai, kryptingai suformuojama baudžiamoji byla, parodant, kad aš būtent kurstau neapykantą, nors publikacijos, straipsniai, tekstai kalbėjo visai ką kita“, – teismo posėdyje sakė R. Žemaitaitis.
Kiek anksčiau R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė buvo prašiusi iškviesti ir apklausti kaip specialistę Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistikos ekspertę Samantą Kietytę, kuri ikiteisminio tyrimo metu tyrė R. Žemaitaičio pasisakymus.
Tačiau tam nepritarusi teisėjų kolegija teigė, kad pirmosios instancijos teisme S. Kietytė nebuvo apklausta ir nagrinėjant bylą, o vietoje jos buvo iškviesta kita ekspertė.
„Kolegija nemato būtinybės dar papildomai kviesti ir ekspertę S. Kietytę, (...) teismas vertins tai, kas buvo atlikta pirmosios instancijos teisme“, – posėdžio metu sakė teisėjų kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė.
Teismas taip pat atsisakė skirti teismo kompleksinę lingvistinę istorinių faktų ekspertizę, nes byloje, anot pirmininkės, buvo atlikta daug tyrimų, o išvadas yra pateikę tiek specialistai, tiek ekspertai.
„Sutinkame su prokuroru, kad prašomos atlikti ekspertizės klausimai yra susiję daugiau su teisės taikymu ir teisiniu vertinimu, kas yra išimtinai teismo kompetencija ir teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį, tai ir darys“, – sakė teisėja.
Kolegija taip pat netenkino advokato Vytauto Sirvydžio prašymo kreiptis į Izraelio ambasadą Lietuvoje su prašymu vertinti, ar žydai yra atsakingi už Izraelio valstybės politiką.
BNS rašė, kad prokuroras Justas Laucius apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo buvo pašalinti keli nusikalstamos veikos epizodai. Prokuroras prašo priimti naują nuosprendį ir skirti griežtesnę bausmę – vietoje skirtosios 5 tūkst. eurų baudos R. Žemaitaičiui skirti 52 tūkst. 250 eurų baudą.
Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio pradžioje už kurstymą prieš žydus ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų šiurkštų menkinimą politikui skyrė 5 tūkst. eurų baudą.
Teismas pripažino, kad Seimo narys „viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, neigė Holokaustą.
Teisėjų kolegijos teigimu, Seimo narys, išsakydamas savo poziciją apie Izraelį, žydus, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą.
Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinkančiais įrašais politikas žydus apkaltino vykdžius lietuvių žudynes, vaidinus reikšmingą vaidmenį Lietuvos gyventojų trėmimuose, be jokio pagrindo žydams priskyrė atsakomybę už Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų gyventojų žudynes, paviešino didžiąja dalimi istoriniais šaltiniais nepatvirtintą žydų tautybės žmonių, kaip prisidėjusių prie trėmimų, sąrašą.
Baudžiamoji byla parlamentarui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.
Jo vadovaujama „Nemuno aušros“ partija turi 18 atstovų parlamente ir priklauso valdančiajai daugumai.
Kitas teismo posėdis numatytas gegužės 21 dieną.
Naujausi komentarai