Atvažiavo pristatyti parodos
Gali būti, kad kai kurie parodos lankytojai bus negirdėję, jog Napoleono karų metu, 1807–1808 m., Mėmelyje gyveno Prūsijos karalystės valdovas Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luize, o šis miestas buvo tapęs laikinąja valstybės sostine.
Karalienė Luizė savo laiškuose savo tėvui bei broliui atviravo ne tik apie savo įspūdžius, bet ir aprašė rūpestį dėl karo niokojamos valstybės likimo.
Klaipėdos savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos kartu su kultūros istorike, knygų apie Klaipėdos praeitį autore Jovita Saulėniene parengta paroda „Mano laiškuose yra mano siela, mano širdis. Prūsijos karalienė Luizė“ tris mėnesius bus eksponuojama prezidentūros kolonų salėje.
Pristatyti ją į Vilnių vyko būrys klaipėdiečių ir klaipėdiškių.
Parodą pristatyti atvyko ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, vicemeras Giedrius Didjurgis, savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos mokytojai bei mokiniai, kelių folkloro ansamblių vadovė Elena Šalkauskienė su auklėtiniu Timu Šablinskiu.
Renginyje dalyvavo ir Vilniaus universiteto germanistikos studijų dėstytojai bei studentai.
Pakviesti į renginį klaipėdiečių išrinkti Seimo nariai patvirtino dalyvausią, bet jiems skirtos kėdės liko tuščios, atėjo tik parlamentaras Arvydas Pocius. Tądien seimūnai, pasak oficialios informacijos, posėdžių neturėjo, diena buvo skirta bendrauti su rinkėjais.
Atskleidė ryšius su Vokietija
Prezidentas Gitanas Nausėda dėl įtemptos darbotvarkės renginyje negalėjo dalyvauti. Jį pavadavo prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė, perskaičiusi sveikinimo kalbą.
Būdama profesionali istorikė dr. J. Karpavičienė kalbėjo ir savo vardu, ji ne kartą pažymėjo Lietuvos ir Vokietijos ryšius, pabrėždama, kad vokiškos kultūros įtaka mūsų valstybei buvo juntama nuo viduramžių ir tapo lemiama pasukant Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę vakarietiška kryptimi į katalikybę, o ne į rytietišką stačiatikybę.
Ypač svarbūs šie ryšiai mūsų šaliai tapo pastaraisiais metais, kai Vokietija ėmėsi lyderystės ginant rytinį NATO flangą.
Todėl stiprinti vokiškosios kultūros pažinimą ir skleisti mūsų šalies tapatybės ženklus Vokietijoje ypač aktualu.
Paroda, atskleidžianti Klaipėdos, kaip Prūsijos laikinosios sostinės, svarbą yra vienas tokių veiksnių. Vardindama daugybę su vokiškąja kultūra susijusių mūsų valstybės istorijos faktų, per kuriuos Lietuva tapo žinoma pasauliui, prezidento patarėja pabrėžė, kad Vokietija yra ir istorinė, ir strateginė Lietuvos partnerė.
„Tai dar viena proga parodyti, kiek daug bendrų istorijos ženklų turime, kartu tai ir būdas pristatyti Klaipėdą“, – tikino J. Karpavičienė.
Tai dar viena proga parodyti, kiek daug bendrų istorijos ženklų turime, kartu tai ir būdas pristatyti Klaipėdą.
Atradimai – kiekvienoje knygoje
Sveikindamas susirinkusiuosius Klaipėdos meras A. Vaitkus vedė paralelę tarp šių dienų ir napoleonmečio. To meto įvykiai Europoje, kuriuos savo laiškuose, siųstuose iš Mėmelio, aprašė karalienė Luizė, buvo tokie pat svarbūs ir dramatiški, kaip dabar.
„Žvelgdami į juos suprantame, kad nuo valstybių vadovų priklauso daugybės žmonių likimai. Žinoti apie juos svarbu ir dabarties žmonėms, todėl J. Saulėnienės knygos yra didžiulė vertybė ne tik besidomintiems istorija suaugusiesiems, bet ir jaunimui“, – kalbėjo uostamiesčio meras.
Visą pluoštą knygų apie Klaipėdos praeitį ir karalienės Luizės fenomeną parašiusi kraštotyrininkė su kiekvienu knygų apie karalienę Luizę leidimu sugeba pateikti naujų atradimų.
Pakviesta prie tribūnos J. Saulėnienė pasakojo apie naujausią knygą „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ ir aptarė karalienės asmeninius bruožus bei jos pastangas dėl savo valstybės bendraujant su didžiaisiais to meto politikos veikėjais.
Knygos autorė pasakojo ir apie radikalius pokyčius Prūsijos valstybėje būtent tuo metu, kai karališkoji pora rezidavo Mėmelyje.
Pajausti krašto dvasią padėjo E. Šalkauskienės ir T. Šablinskio atliktos klaipėdiškių dainos.
Naujausi komentarai