Renginiai visoje Lietuvoje

Birželio 13–15 d. vyksiančios Europos archeologijos dienos – Prancūzijoje inicijuotas tarptautinis renginys, į kurį kasmet jungiasi vis daugiau Lietuvos muziejų, kultūros centrų, bendruomenių ir archeologijos specialistų.

„Matome, kaip kasmet auga tiek dalyvių skaičius, tiek siūlomų renginių kokybė. Šiemet renginiai išsiskiria kūrybiškumu ir galimybe prisiliesti prie archeologijos, pamatyti šį mokslą lydinčius procesus iš arti“, – pažymi Europos archeologijos dienų Lietuvoje iniciatorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Dalyvių lauks teminės ekskursijos į Kernavės ir Birštono piliakalnius, Gedimino pilies bokštą, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Valdovų rūmus ir Biržų pilies rūsius, žygiai į Meškučių ir Kumelionių piliakalnius.

Ne mažiau įdomios archeologinių radinių ir kultūros istorijos sluoksnius atskleidžiančios parodos: „Unikalūs XIII–XIV a. žiedai“ Burbiškyje, „Žiežmarių istorija archeologiniuose radiniuose“ Kaišiadoryse, „Paveldas – mano, visuomenės, valstybės?“ Biržuose, „Kernavės gyvoji archeologija“ Kernavėje, „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“ Raudondvaryje, „Nešventieji radiniai“ ir „Istorija vizgina uodegą“ Vilniuje.

Kauno mieste ir rajone į Europos archeologų dienų renginius pakvies muziejininkai, bibliotekininkai.

Platesni kontekstai

Renginių programoje dalyvių lauks įvairios paskaitos ir diskusijos. Panevėžio kraštotyros muziejuje bus pristatomos XVII–XIX a. vilniečių pypkės ir rūkymo istorija, Kretingos muziejuje bus diskutuojama apie dvarų archeologijos tyrimus.

Kernavėje vyks pokalbis apie metalų reikšmę baltų pasaulyje, Ignalinos krašto muziejuje bus pristatomas vietos archeologinis paveldas, Lietuvos etnokosmologijos muziejuje – archeologo profesijos kasdienybė. Tai unikali proga išgirsti ne tik radinių istorijas, bet ir platesnius archeologijos ir kultūros kontekstus.

R. Kačkutė pabrėžia, kad Europos archeologijos dienos – puiki proga vietos bendruomenėms atrasti savo krašto istoriją ir paveldą: „Tokie renginiai padeda kurti bendruomenišką ryšį, paremtą pagarba mūsų istorijai ir noru pažinti, kas mus sieja su praeitimi. Kiekvienas renginys – tai ne tik įdomi veikla, bet ir galimybė stiprinti vietos bendruomenę, kartu įžvelgti, kokių paslapčių slypi po mūsų kojomis ir kaip jos formuoja mūsų tapatybę šiandien.“

Kauno miesto muziejuje vyksiančioje diskusijoje bus nagrinėjama metalo ieškiklių naudojimo etika. Ieškojimas metalo detektoriumi – vis sparčiau populiarėjantis laisvalaikio užsiėmimas. Laukuose vis dažniau galima pamatyti šia veikla užsiimančių žmonių, tačiau Lietuvoje šis hobis vis dar menkai reglamentuotas ir patenka į vadinamąją pilkąją zoną. Internete neretai pasirodo pasipiktinusių žmonių komentarų apie juodųjų archeologų iškasinėtus kultūros paveldo objektus.

Vis dėlto egzistuoja ir kita pusė – sąmoningi metalo ieškiklių naudotojai, kurie ne tik laikosi įstatymų, bet ir aktyviai bendradarbiauja su archeologais, padeda vykdyti tyrimus. Socialiniuose tinkluose nuomonės išsiskiria: nuo siūlymų visiškai uždrausti šį pomėgį iki raginimų jį liberalizuoti. Taigi kyla svarbus klausimas – kokia yra šio hobio ateitis Lietuvoje? Pasigilinti į šios veiklos aspektus, pasidalyti nuomonėmis bus galima birželio 13 d. 17 val. vyksiančiame renginyje.

Jų pėdsakų galima pastebėti gatvėse, pastatuose, atminimo lentose, tačiau didelė dalis vis dar slypi giliai po žeme, tad čia padeda archeologo kastuvas.

Istorija po mūsų kojomis

Kaunas, kaip ir kiekvienas miestas, pilnas istorijos ir istorijų. Jų pėdsakų galima pastebėti gatvėse, pastatuose, atminimo lentose, tačiau didelė dalis vis dar slypi giliai po žeme, tad čia padeda archeologo kastuvas.

Per visą miesto istoriją Kauną tyrinėjo daugybė mokslininkų. Dainius Balčiūnas ir Mindaugas Bertašius, – du tos pačios archeologų kartos atstovai, pradėję savo karjeras XX a. devintąjį dešimtmetį, – tyrė daugeliui miestiečių gerai pažįstamus objektus. Bene garsiausi – D. Balčiūno tirti T. Daugirdo gatvės rūsiai, kuriuos galima pamatyti ir šiandien, ir M. Bertašiaus tyrinėtas vienas didžiausių Baltijos šalyse Marvelės kapinynas. Parodos kuratoriai: Povilas Gadliauskas, Lina Mikalkėnaitė.

Žvilgtelėti į Kauno praeitį bus galima miesto rotušėje vyksiančioje parodoje „Miesto atmintis: archeologai“. Lankymo laikas – birželio 13 ir 14 d. 12–18 val.; birželio 15 d. 12–17 val.

Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Kauno rajono muziejus šiemet primins, kuo išskirtiniai šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai. Po muziejininkės Gerardos Dručkuvienės paskaitos smalsuoliai bus pakviesti į paroda, kurioje eksponuojama šiame muziejuje saugoma Radikių akmens amžiaus stovyklaviečių ir senkapio tyrimų medžiaga.

Stovyklaviečių tyrimus 1959 m. organizavo Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus (tyrimų vadovė archeologė Rimutė Rimantienė); Radikių senkapio tyrimą 1959 m. ir 1967 m. organizavo Kauno valstybinis istorijos muziejus (tyrimo vadovė archeologė Kazimiera Gabriūnaitė). Kartu eksponuojama nemaža dalis Radikių kaime ir aplink jį rastų pavienių I tūkstm. pradžios–II tūkstm. vidurio radinių, taip pat radinių iš suardytų žirgų kapų.

Lentainių–Radikių komplekso radiniai šiuo metu saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose ir tik maži kolekcijos fragmentai tampa kitų bendrų ekspozicijų dalimi, todėl juos pamatyti įprastai gali tik muziejininkai ir mokslininkai. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje visuomenei pristatomi pakaunėje rasti ir jos žmonių identitetui svarbūs radiniai atskleidžia teritorijos istorinį turtingumą.

G. Dručkuvienės paskaita – Kauno rajono muziejuje birželio 14 d. 14 val. Birželio 13–15 d. į Kauno rajono muziejų atvykę ir slaptažodį „Archeologijos dienos“ pasakę lankytojai į muziejų bus įleidžiami nemokamai.

Kauno apskrities viešojoje Ąžuolyno bibliotekoje (K. Donelaičio g. 8) bus galima persikelti į šalį, nuo kurios mus skiria tūkstančiai kilometrų ir tūkstantmečiai. Egipto archeologė Sandra Veprauskienė edukacijoje „Rašyk kaip senovės egiptietis“ artimiau susipažins su viena seniausių rašto sistemų pasaulyje – egiptietiškais hieroglifais.

S. Veprauskienė pasidalys žiniomis apie šį šiandienos žmogui neįprastą raštą, pakvies trumpam tapti raštininkais, nendrinėmis lazdelėmis hieroglifais rašyti žodžius ir palinkėjimus ant papiruso lakštelių. Renginys vyks birželio 14 d. 12 val. Dalyvių skaičius ribotas, būtina registracija: e. p. [email protected].