Didžiausioje pasaulyje šiuolaikinio meno parodoje, kuri kas dvejus metus vyksta Italijos kanalų išraizgytame mieste, dalyvauja menininkai iš kelių konfliktuojančių valstybių, įskaitant Ukrainą, Izraelį ir JAV, nors Iranas atšaukė savo planus dalyvauti.
Rusija į programą buvo įtraukta pirmą kartą nuo 2022 metų invazijos į Ukrainą, o šis sprendimas sukėlė Italijos vyriausybės ir Europos Sąjungos (ES) pasipiktinimą – pastaroji pagrasino nutraukti 2 mln. eurų renginio finansavimą.
Bienalės vertinimo komisija praėjusią savaitę atsistatydino pareiškusi, kad neteiks apdovanojimų šalims, vadovaujamoms asmenų, kuriems Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderius – tai reiškia Rusiją ir Izraelį.
Galiausiai Rusijos paviljonas nebus atviras visuomenei per bienalę. Ji vyks nuo gegužės 9 iki lapkričio 22 dienos, bet spaudai renginys bus atviras jau nuo trečiadienio.
Vietoj to parodos muzikiniai pasirodymai – „medis įsišaknijęs danguje“ – bus įrašyti per šios savaitės peržiūras spaudai ir artimiausius šešis mėnesius bus rodomi milžiniškuose lauko ekranuose.
Remiantis projekto aprašu, juose dalyvaus apie 30 „jaunų muzikantų, filosofų ir poetų“, daugiausia rusų, bet taip pat iš Meksikos, Malio ir Brazilijos.
„Norėčiau padėkoti bienalei už tai, kad pritarė idėjai, jog čia būtų atstovaujamos visos šalys“, – socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė parodos kuratorė Anastasija Karnejeva.
ES pasipriešinimas
2022 metais, netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos paviljono menininkai ir kuratoriai protestuodami pasitraukė iš bienalės.
2024 metais Rusija nebuvo pakviesta, tačiau šiemet organizatoriai kovą paskelbė, kad ji dalyvaus, ir tai iškart sukėlė pasipiktinimą.
Laiške bienalės prezidentui Pietrangelo Buttafuoco (Pjetrandželui Butafuokui) 22 Europos kultūros ir užsienio reikalų ministrai paprašė jo persvarstyti šį sprendimą, teigdami, kad Rusijos dalyvavimas yra nepriimtinas atsižvelgiant į besitęsiantį „žiaurų agresijos karą prieš Ukrainą“.
„Kultūra nėra atsieta nuo realijų, su kuriomis susiduria visuomenės“, – rašė jie.
Europos Komisija (EK) vėliau pareiškė ketinanti „sustabdyti arba nutraukti“ 2 mln. eurų dotaciją, skirtą trejiems metams.
„Kultūros renginiai, finansuojami Europos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų saugoti demokratines vertybes, skatinti atvirą dialogą, įvairovę ir saviraiškos laisvę – vertybes, kurios šiandieninėje Rusijoje nėra gerbiamos“, – sakė atstovas.
Pranešama, kad pirmadienį ES vėl parašė Italijos vyriausybei, prašydama paaiškinti sąlygas, kuriomis priimama Rusijos delegacija, kilus susirūpinimui dėl Europos sankcijų Maskvai pažeidimo.
Remiantis nutekintais dokumentais iš praėjusią savaitę Italijos kultūros ministerijos atlikto patikrinimo, bienalės organizatoriai teigė, kad Rusijai Venecijos paviljonas priklauso nuo 1914 metų, todėl negalima uždrausti jai juo naudotis.
Kultūros ministras Alessandro Giuli (Alesandras Džulis), kuris nuo pat pradžių reiškė Italijos vyriausybės nepritarimą Rusijos įtraukimui, pareiškė, kad į Veneciją nevyks.
Paliaubų vieta
Dėl vertinimo komisijos atsistatydinimo ir „išskirtinio besitęsiančios tarptautinės geopolitinės situacijos pobūdžio“ organizatoriai apdovanojimų ceremoniją atidėjo iš gegužės 9 dienos į lapkričio 22-ąją, paskutinę parodos dieną.
Bienalė pranešė, kad įteiks du apdovanojimus, už kuriuos galės balsuoti lankytojai, o vieną iš jų galės laimėti bet kuris nacionalinis dalyvis, įskaitant Rusiją.
Tai atitinka „įtraukties ir vienodo požiūrio principą“, sakoma išplatintame pranešime.
„Bienalė siekia būti ir privalo išlikti paliaubų vieta vardan meno, kultūros ir meninės laisvės“, – nurodoma jame.
Bienalės prezidentas P. Buttafuoco, pareigas pradėjęs eiti 2024 metų kovą, visą laiką laikėsi šios pozicijos.
„Menas turi kur kas didesnę galią nei bet kokia priespaudos forma. Menas atveria kelią į ateitį ir suteikia mums galimybę ištrinti katastrofas“, – pirmadienį sakė jis.