Sustabdyti akimirką. Pajusti jos grožį ir išgirsti, kaip ji skamba. Užupio meno inkubatoriuje antradienį pristatyta ir iki gegužės 23 d. veiks fotografo Tomo Černiševo ir grafikės Erikos Minkevičiūtės paroda „Muzika. Akimirka gali skambėti vaizdais“.
Ant Vilnelės kranto vėsų vakarą būriavosi žmonės. Šildė muzika. Gyvas instrumentų ir Alinos Orlovos balso skambesys priviliojo ir vaikštinėjančius kitame upės krante. Kartu su svečiais peržiūrėję keletą draugų kurtų vaizdo klipų, parodos autoriai pakvietė visus į jaukią Užupio meno inkubatoriaus salę apžiūrėti jų bendros kūrybos darbų.
„Tai vaizdo ir gyvo garso projektas, fotografijos ir kompiuterinės grafikos sintezė“, – ieškojo žodžių projektui apibūdinti T.Černiševas. Jokių žanrų ar kūrybos rėmų, tik improvizacija ir laisvė kurti. Ir viską jungianti muzika.
„Kol nematė darbų, svečiai gal nė nesuprato, kodėl čia grojama, kodėl būtent tais instrumentais, kodėl rodomi tie vaizdo klipai. Gal buvo ir nesupratusių, kaip viskas susiję“,– po parodos svarstė T.Černiševas, „Vilniaus dienos“ skaitytojams iš nuotraukų dienraštyje pažįstamas fotografas, nuolat ieškantis naujų kūrybos galimybių. Jo nuotraukas grafikė E.Minkevičiūtė papildė grafiniais sprendimais – personažais, grojančiais skirtingais muzikos instrumentais.
„Erika projektui suteikė ritmo, vientisumo. Jos kurti personažai viską sujungė“, – įsitikinęs T.Černiševas. Grafikės kurtų personažų instrumentų skambesį parodos svečiai išgirdo Užupio meno laboratorijos kiemelyje prieš parodos atidarymą. Vaizdo klipuose vaidino žmonės, užfiksuoti nuotraukose. Iš pirmo žvilgsnio – atskira, tačiau pasižiūrėjus atidžiau – viskas susiję.
„Man svarbiausia buvo, kaip jaučiasi žmonės, kurie prisideda prie šio projekto. Mūsų su Erika darbas jau padarytas. Visi improvizavo galvodami apie tai, ką matė nuotraukose ir tikrai turėjo, ką pasakyti“, – bendradarbiavimu su kitais menininkais džiaugėsi T.Černiševas.
Jam pritarė ir projekto bendraautorė. „Svarbiausia šio renginio idėja buvo išreikšti meilę muzikai, o visa kita improvizavome. Todėl draugams Gabrieliui Mackevičiui ir Augustinai Radžiūnaitei, kurie kūrė filmukus, pasakėme tik temą – muzika, ir jie galėjo ją interpretuoti, kaip jiems patiko“, – pasakojo E.Minkevičiūtė.
Derinti grafiką ir fotografiją E.Minkevičiūtė jau buvo bandžiusi interneto projektuose, tačiau parodą surengė pirmą kartą. „Man buvo įdomu ieškoti būdų, kaip geriausiai suderinti grafiką ir fotografiją. Lietuvoje tai dar nauja, nebuvau mačiusi tokių darbų“, – džiaugėsi ji.
Kodėl nusprendė surengti projektą, jo autoriai paaiškinti negalėjo. „Negalėčiau pasakyti, dėl ko tai dariau, nes būtų per sudėtinga juokauti tokiais dalykais“, – prisipažino T.Černiševas. Savo mintis jam lengviau buvo išdėstyti eilėmis.
„Mano kambario langai veda į dangų,
todėl aš nesikuklinu grožėtis juo.
Kažkas šnara.
Pro vieną langą matau mėlynumą.
Pro kitą – smėlio spalvos sieną,
ant kurios šakų šešėliai neranda sau vietos.
Meilė yra šešėlis.
Šešėlis, kuris dažnai neranda sau vietos.
Varpai kvietė pas Dievą.
Emocijas sunku suprasti, dar sunkiau jas įvardyti,
nes žodžiai – tik garsai, tik simboliai,
jie gali suklaidinti.
Todėl nežinau, tiesiog saugus atsakymas – pasiklausykime muzikos.“
Naujausi komentarai