Jau penktą vasarą iš naujo pažinti vis skirtingą Kauno mikrorajoną, o kartu ir save patį, pakvietė tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis "Cirkuliacija". Vilijampolėje turėjęs įsikurti festivalis – didžiausias ir tyrinėjamomis temomis sudėtingiausias renginys iki šiol.

Dėl pandemijos pagrindinė festivalio programa nukelta į kitus metus, tačiau festivalis pasiūlė ne mažiau įdomius virtualius susitikimus su kitąmet savo įspūdingus žmogaus fizinių ir dvasinių galimybių ribas peržengiančius pasirodymus pristatysiančiais užsienio cirko atlikėjais.

Dalytis istorijomis

Taip jau yra, kad, pasibaigus vienai "Cirkuliacijai", išsyk imi laukti kitos. Šiemet karantinas atėmė galimybę išvysti visus metus taip kantriai lauktus pasirodymus, bet kartu padovanojo netikėtą pažintį su šiuolaikiniu cirku iš priešingos (vidinės) pusės. Kokie žmonės jį kuria ir ką cirkas leidžia patirti jiems patiems?

Regis, žodžiai "virtualus pokalbis" iš pirmo žvilgsnio skamba gana įprastai ir nieko daugiau nepasiūlo nei pasyvų klausymąsi. Tai mes kasdien patirdavome ir iki karantino. Bet pradėjus klausytis šių tinklalaidžių neapleido pojūtis, lyg iš tiesų svečiuotumeisi cirko artistų namuose Suomijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Kanadoje ar kitur. Atviri ir tikroviški pokalbiai tapo kur kas daugiau nei įprastais interviu. Jie leido įvykti vidinei transformacijai, ne mažiau jautriau, nei stebint pamiršti kvėpuoti verčiančius akrobatikos numerius.

Šiuolaikinis cirkas turi privilegiją įsibrauti į kasdienį gyvenimą ir jį realiai keisti, jis gali padėti susibičiuliauti su savo paties istorija, neretai pamirštama ar sąmoningai išstumiama.

Pokalbius vedė festivalio organizatorius, teatro režisierius Gildas Aleksa (asociacija "Teatronas"), su festivalio komanda įsikūręs Kauno miesto muziejaus Juozo Gruodžio skyriuje, kuriame turėjo būti pristatytas vienas iš pasirodymų. G.Aleksa su atlikėjais kalbėjosi apie jų kasdienybę karantino sąlygomis, pasirinkimus tapti cirko artistais, cirko prigimtį, jų suburtas trupes, kitąmet Kaune pasirodysiančių spektaklių išskirtinumą ir tai, kas suvienija juos ir mus, šių pokalbių įrašų stebėtojus.

Paprasti, taikliai parinkti klausimai, nuoširdūs atsakymai ir charizmatiški pašnekovai prie ekrano pritraukė it magnetas. Kiekviena trupė išryškino vis naują šiuolaikinio cirko aspektą, arba vis kitą šio į vienos definicijos rėmus neįtelpančio scenos meno apibrėžtį.

"Cirkuliacija" žengė didelį žingsnį, kurio pėdsakai dar labiau išryškėti turėtų kitų metų vasarą. G.Aleksa visada itin kruopščiai festivalio programai atrenka trupes ir konkrečius jų pasirodymus. Čia nėra geresnių ir prastesnių trupių. Tik geros ir dar geresnės. Skirtumas slypi ne jų profesionalume, bet skirtingose cirko ir kitų menų jungtyse. Pokalbiai įtikino, kad kiekviena trupė atstovauja savitai šiuolaikinio cirko krypčiai. Įtikino ir tuo, kad skirtingų tautybių, rasių, socialinių sluoksnių atlikėjus vienija ne vien cirko magija, bet jų asmeninės istorijos. Skirtingos, bet drauge ir stipriai panašios.

Dalijimasis istorijomis – esminis penktojo festivalio požymis ir atsakymas į klausimą, ką neįkainojamo leidžia patirti šiuolaikinis cirkas apskritai. Stebint tinklalaides mezgėsi nematomas aktyvus dialogas su trečiuoju pokalbių dalyviu – žiūrovu. Tavimi. Tarytum virtualių pokalbių dalyviai cirko palapines būtų pasistatę tavo vidiniame kieme ir čia surengtų savuosius pasirodymus.

Moksliniai cirko tyrimai

Neapsakomai skaudžia Vilijampolės, kur buvo įkurtas žydų getas, istorija siekiantis pasidalyti festivalis ieško betarpiško, bet ne pamokslaujančio, perdėtai dramatiško ar priekaištaujančio, dialogo tarp šio mikrorajono gyventojų ir dalyvių, kartu Lietuvos ir kitų šalių istorijų.

Festivalyje nesiekiama vien edukuoti, kad šiuolaikinis cirkas nėra skirtas vaikams, jame nebūtinai triukus turi rodyti gyvūnai, o klounai linksminti. Šį kartą festivalio organizatoriai ir kūrėjai į cirką žvelgia itin rimtai. Dėmesio centre – cirko savasties ir jo galimybių tyrimas.

Kuo cirkas iš esmės skiriasi nuo kitų scenos menų, tarkim, dramos teatro? Ieškant atsakymo giliu žvilgsniu skrodžiama tai, kas yra privatu ir vieša. Tai, kas yra meninė fikcija ir realybė. Aiškėja, kad gyvenime egzistuoja kur kas daugiau absurdiškumo nei cirke. Šiuolaikinis cirkas turi privilegiją įsibrauti į kasdienį gyvenimą ir jį realiai keisti, jis gali padėti susibičiuliauti su savo paties istorija, neretai pamirštama ar sąmoningai išstumiama. Išsitrynusią ribą tarp meninės vaizduotės ir realaus poveikio jau buvo galima pajusti ir ankstesniuose "Cirkuliacijos" festivaliuose, tačiau 2020/2021 m. festivalyje tai ne tik įtariama, bet apie tai kalbama ir tai yra analizuojama.

Kas yra cirkas ir koks jo edukacinis poveikis įžvalgas pristatė ir akademinėje erdvėje cirko tema tyrimus atliekantys artistai, kuriuos bus galima išgirsti kitąmet pirmą kartą festivalyje rengiamoje konferencijoje. "Cirkas – santykiais pagrįsta veikla. Jis atspindi tai, kaip mes elgiamės vienas su kitu. Cirkas leidžia komunikuoti pasąmoniniu būdu, pajusti kito kūną ir emocijas, skatina prisiimti atsakomybę už kito gyvenimą, skatina pasitikėjimą savimi ir kitu. Cirko pagalba yra ugdomi piliečiai", – teigia cirko ir psichoanalizės ryšius tyrinėjantis dėstytojas, atlikėjas, choreografas Johnas-Paulis Zaccarini, Stokholmo Menų universitete apgynęs daktaro disertaciją.

Surasti savo tapatybę

Oro akrobatika, vaikščiojimas lynu, Cyro lankas, kiniškas stulpas ir kitos cirko disciplinos – tai tik priemonės, leidžiančios siekti pagrindinio tikslo – nekasdieniu būdu dalytis savo istorijomis.

Be tinklalaidžių, "Cirkuliacija" dar vykdė kūrybines dirbtuves su Lietuvos atlikėjais, kurias nuotoliniu būdu vedė išskirtinę kūrybinę ir gyvenimišką patirtį turinčios asmenybės Arielis Bronzas (Izraelis) ir Claudel Doucet (Kanada).

Sakau "asmenybės", nes, peržiūrėjus tinklalaides, akivaizdu, kad festivalio svečiai pirmiausia yra asmenybės, o tik po to cirko atlikėjai. Spektakliai yra jų pačių asmeninės patirtys, pasakojamos žaisminga ir metaforiška cirko kalba. Oro akrobatika, vaikščiojimas lynu, Cyro lankas, kiniškas stulpas ir kitos cirko disciplinos – tai tik priemonės, leidžiančios siekti pagrindinio tikslo – nekasdieniu būdu dalytis savo istorijomis.

Išsiskyrė realias socialines problemas savo performansuose (dėl jų yra atsidūręs ir kalėjime) tyrinėjančio A.Bronzo ir lietuvių atlikėjų bendro kūrybinio proceso rezultatai. Jie sukūrė provokuojantį pasirodymą "Dig-it!" – duobės kasimo čempionatą, vykstantį Vilijampolės Sąjungos aikštėje, kurioje XIX a. įkurtos katalikų kapinės, Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo žydų geto teritorija, kur buvo laidojami žydai. Surengtas ir prieš šį čempionatą nukreiptas protestas, kurio dalyviai siekė, kad šioje vietoje būtų įrengtas parkas neįgaliesiems, sūpynės vaikams. Kuri pozicija absurdiškesnė?

Į menamą duobių kasimo čempionatą buvo kviečiami įsitraukti vietiniai gyventojai. Filmavimo kamera užfiksavo gana skirtingas jų nuomones ir reakcijas, lemiamas jų asmeninių santykio su šio mikrorajono istorija. Vieni buvo nusiteikę skeptiškai ar net agresyviai, kiti nelabai norėjo kalbėtis šia tema apskritai, dar kiti priėmė kūrėjų pasiūlytą iššūkį susidurti su savo istorija.

Pokalbiuose be jau paminėtų J.-P.Zaccarini, A.Bronzo ir C.Doucet dalyvavo šie atlikėjai: Inka Pehkonen (trupė "Sisus", Suomija), Love Kjellsson (trupė ENT, Švedija), Salvatore Frasca ir Philine Dahlmann (trupė "My!Laika", Italija / Prancūzija), Stacey Sacks (Zimbabvė / Švedija), Fabrizio Giannini (trupė "Circo eia", Ispanija). Apie kiekvieną cirko artistą galima sužinoti daug įdomybių. Pavyzdžiui, S.Sacks – Zimbabvėje gimusi ir augusi atlikėja, kurios šeimos šaknys slypi Lietuvoje, Šiaulių mieste, į kurį tyrinėdama savo istoriją jau buvo atvykusi ankstesniais metais ir čia išgyveno stiprias emocijas.

Nuorodas į pokalbių įrašus su trumpais svečių pristatymais galima rasti "Cirkuliacijos" profilyje feisbuke arba tiesiogiai klausytis "Teatronas" "JouTube" kanale, "Spotify", "Anchor.fm", "Apple" ir "SoundCloud" patformose. Kas dar nematėte pokalbių, nuoširdžiai rekomenduoju pažiūrėti. Klausytis jų yra be galo įdomu, o ir naudinga – šių unikalių asmenybių maištingos idėjos ir siekiai leidžia aiškiau pajusti, kas esi tu pats. Kaip tampi žmogiškesnis.