Paveldo dienos

Dėmesys žydų kultūrai

Rugsėjį Senajame žemyne organizuojami paveldo dienų renginių ciklai. Visas Europos šalis sujungęs renginys prieš dešimtmetį pasiekė ir Lietuvą. Šiemet Europos paveldo dienų organizatoriai Lietuvoje besidominčius kultūra ir istorija kviečia susipažinti su žydų tautos kultūriniu indėliu Lietuvos architektūroje. Šiandien tradiciškai Klaipėdos pilyje iškelta paveldo dienų vėliava pakvies uostamiesčio gyventojus ir miesto svečius pasidomėti žydų kultūriniu paveldu Klaipėdoje.

Jauna tradicija

Europos paveldo dienos - kasmetinis renginys, skirtas kultūros ir istorijos vertybėms pažinti. Renginio idėja prieš dvidešimt metų kilo tuometiniam Prancūzijos kultūros ministrui Žakui Langui. Ši idėja topo populiari - Europos paveldo dienos tapo tarptautiniu renginiu. Lietuvoje paveldo dienos minimos jau dešimtą kartą.

Paveldo dienų tikslas - sudominti visuomenę su kultūros ir istorijos paveldo vertybėmis, jų įvairove Europoje bei Lietuvoje.”Europos žemynas yra įvairiausių kultūrų namai, kiekviena jų padarė įnašą ne tik istorijai, bet ir žmonių mąstymui. Todėl visai nesvarbu, kokią temą mes nagrinėtume, - visur yra įdomių dalykų”, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Paminklotyros skyriaus vedėja Rima Noreikienė. Pasak vieno iš renginio organizatorių Klaipėdoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, paveldo dienomis siekiama propaguoti paminklosaugos dalykus plačiojoje visuomenės dalyje.

Pribrendusi tema

Europos paveldo dienomis Lietuvoje jau diskutuota apie medinę architektūrą, gynybinius įtvirtinimus, technikos paminklus, istorinius parkus ir sodus. Šiais metais organizatoriai kvies susipažinti su žydų kultūriniu ir istoriniu paveldu Lietuvoje. “Ši tema lyg ir pribrendo. Pagaliau drąsiau imta kalbėti apie holokaustą, pasirodė mokslinių veikalų šia tema”, - sakė Laisvūnas Kavaliauskas.

Sekmadienio popietę Klaipėdos paveikslų galerijoje istorikai V. Vareikis ir J. Žukas bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas S. Alperavičius diskutuos tema “Žydų paveldas”. Bus atidaryta J. Bunkos medžio skulptūrų paroda, šoks žydų ansamblis iš Vilniaus “Fajerlach”.

Turėjo gatvę

Klaipėdos mieste žydų daugėti pradėjo devyniolikto amžiaus pradžioje. 1808 metais išleisti nauji miestų įstatymai buvo palankesni kitataučiams: 1810 metais čia gyveno 30, o 1880 metais - jau 1214 žydų. Klaipėdoje žydų centru virto dabartinės turgavietės aplinka. Šioje vietoje įsteigtos kapinės, buvo pastatytos sinagogos, ligoninė, mokykla, pirtis. Devynioliktojo amžiaus viduryje žydai jau turėjo savo gatvę. Tačiau po 1939 metų aneksijos tik nedidelė žydų architektūrinių pastatų dalis liko stovėti.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad iki 1939 m. Klaipėdoje buvo įsteigti trys žydų maldos namai - sinagogos. Didžiausia sinagoga buvusi dabartinėje Daržų gatvėje, tačiau ji, kaip ir kitos, buvo sunaikinta. Neliko ir žydų liaudies banko, stovėjusio dabartinėje Sukilėlių gatvėje.

Paveldo dienų organizatoriai Klaipėdoje pakvies pasidairyti po senamiestį, apžiūrėti likusius žydų statytus architektūrinius paminklus. Pažintis turėtų prasidėti Žiedų skersgatvyje, kur yra įsikūrusi Klaipėdos žydų bendruomenė, bei žydų kapinėmis Sinagogų gatvėje. Tarybiniais metais šių kapinių teritorijoje buvo įkurta radijo trukdžių stotis, ritualinio pastato vietoje įsikūrė administracija. Išlikę antkapiai įmūryti į atminties plokštę. Ekskursijos metu bus aplankytas išlikęs prieš šimtmetį pastatytas buvusios žydų ligoninės pastatas Galinio Pylimo gatvėje.

Nurodė testamente

Grįžgatvio gatvėje yra išlikęs buvusios žydų mokyklos pastatas. Prieš keletą metų žydų bendruomenė atgavo 1854 metais pastatytą namą, tačiau vėliau jį pardavė. Devyniolikto amžiaus antros pusės architektūrinį braižą menančioje mokykloje įsikūrė “V. Pauliaus&Associates” kompanijos administracija. Kelionė turėtų baigtis prie mecenato Juliaus Liudviko Vynerio antkapio Liepų gatvėje. Testamente jis po mirties tikslingai nurodė kam panaudoti visą jo užgyventą turtą. Vynerio fondo dėka Herkaus Manto gatvėje iškilo dvi prieglaudos: dvidešimt pirmame name – mergaičių prieglauda, dvidešimt trečiame – nusigyvenusių pirklių ir pamestinukų, Simono Daukanto gatvėje – pirklių našlių prieglauda. Visi šie pastatai išliko, tiesa, vieno - tik fasadas. Buvusio turtingo pirklio, miesto tarybos nario dėka buvo pastatyta miesto ligoninė, Jono bažnyčios bokštas.